Radiniai

Iš šių pasisakymų galima spręsti, kad į sovietines enciklopedijas pavykdavo įtraukti ir politiniam režimui nepalankių veikėjų biografijas, tačiau su atitinkamais „įvertinimais“. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (MLTE) buvo pirmoji pokarinė enciklopedija nerusiškose Sovietų sąjungos...

Romas Šarmaitis siūlė praplėsti atrankos kriterijus: Jonas Zinkus pareiškė:

Kaip vykdavo „žymesnybių“ atranka, įspūdį galima susidaryti ir iš redaktorių pastabų paraštėse. Prie žydų poetės, vertėjos Saros Aizinaitės (g. 1911 m. Ramygaloje), kuri į žydų kalbą išvertė ir „Idišė Štime“ išspausdino Vinco Krėvės „Sutemų pasakas“, verčia Antano Vienuolio „Paskenduolę“, ŽŽ...

ŽŽ tikrinimo komisijai (Zenonui Ivinskiui, Juozui Girniui ir Antanui Saliui) skirtame redakcijos sekretoriaus Balio Laukaičio pranešime pažymima, kad 1924 metais norėta žodyną pavadinti „Lietuvių biografijomis“, tačiau 1927 m. lapkričio 6 d. LKMA valdybos posėdyje nutarta pavadinti „Lietuvos...

Adomas Dambrauskas-Jakštas Unei Babickaitei-Graičiūnienei rašė, kad „Žymesnybių žodynas“ seniai būtų „gatavas“, bet

Stasys Yla LKMA 50-mečio sukakties proga paskaitoje Niujorke pateikė veiklos apžvalgą, kur paminėjo neįgyvendintą akademijos užmojį išleisti Lietuvos kultūrininkų enciklopediją „Žymesnybių žodyno“ pavadinimu. Sumanymas rengti ŽŽ kilo prelatui A. Dambrauskui 1924 metais LKMA valdybos posėdyje, o...

II tomo įžangoje 1934 metais rašyta, kad Latviai tuo metu jau leido trečios enciklopedijos dešimtą tomą. Tačiau į LE pakliuvo ne visi akademinio elito atstovai, pavyzdžiui, dr. Bylienė, VDU 1930 m. rugpjūčio mėnesį deleguota į Stokholmą kaip oficiali Lietuvos atstovė kartu su keturiomis kitomis...

1923–1924 metais „Švyturio“ bendrovei Vilniuje ir Kaune išplėtus knygų leidybos mastus, enciklopedijos idėja atgijo, tačiau dėl materialinių sunkumų nebuvo įgyvendinta. 1924 metų gruodį V. Biržiškai pasiūlius, Šiaulių „Kultūra“ buvo nutarusi leisti ne bendrąją, bet grynai lietuviškų dalykų...

Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomame Vaclovo Biržiškos fonde (f. 32) nėra Antano Smetonos biografijos net rankraštiniu pavidalu, nors darbiniame asmenvardžių sąraše yra lapelis su duomenimis apie jįŽr. Vaclovas Biržiška, Asmenvardžiai (S, Sch, Sz) su trumpomis biografinėmis...

Pažymėtina, kad išsamiausias reputacinio elito tyrimo enciklopedinis šaltinis galėtų būti ir Bostone leistoji „Lietuvių enciklopedija“, tačiau šis leidinys buvo rengiamas jau nebeegzistuojant valstybei. Vėlesnio laikotarpio enciklopedijose įtraukiama asmenų, kurie dar nebuvo pripažinti savo...

1. Lietuvos albumas. Kaunas, 1921. Pirmasis Lietuvos valstybei ir visuomenei nusipelniusių žmonių biografijų leidinys. Praėjus dešimtmečiui H. Serapino parengtas spaudai Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas ir 1933 metais išleistas Kaune yra kitokio pobūdžio – iš esmės...

Pirmojo tomo „Įžangos žodyje“ V. Biržiška rašė, kad 1910 metais „Vienybės lietuvninkų“ redakcijoje M. Biržiškos redaguotoje „Visuomenėje“ ir Juozo Paršaičio-Gabrio „Tėvynėje“ keltas „Lietuviškojo žinyno“ sumanymas. Mintį perėmė „Lietuvos“ leidėjas Antanas Olševskis (Olšauskas) ir pakvietė...

2. Reputacinio elito tyrimo šaltinių XX a. pradžioje atsiradimo prielaidos Knygotyrininkai teigia, kad pirmieji 1910 metais iškėlę idėją leisti nacionalinę enciklopediją Lietuvoje ir JAV vienu metu buvo Mykolas Biržiška – pasiūlė įgyvendinti projektą Lietuvių mokslo draugijos pajėgomis, o JAV...

Valstybei nusipelnę žmonės buvo apdovanojami ypatingais ženklais – ordinais ir medaliais. Čia turėjo būti vykdoma atranka. Antai Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo pabaigoje buvo nustatyta nauja tvarka Švietimo ministerijai nustatomas kandidatų maksimumas – ne daugiau kaip 15 asmenų, DLK...

1. Reputacinio elito tyrimo šaltinių alternatyvos Gali būti keli reputacinio elito išskyrimo būdai, pavyzdžiui, reputacinis elitas gali būti atrenkamas ir tokiu būdu, kurį pasirinko projekto „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“ organizatoriai – atrankai atlikti buvo sudaryta komisija iš istorikų...

2012 m. vasario 3–4 d. Budapešto Vidurio Europos universitete vyko seminaras „Reputational Elites in Small European Nation States (19–20th Centuries)“ reputacinių elitų mažosiose nacionalinėse Europos valstybėse XIX–XX amžiais klausimais. Buvo aptariamos tarptautinio tyrimų projekto galimybėsŽr...

Biografinių žodynų tikslas „įrėminti“ tautą. Specifinės institucijos ar bent jau dideli jų padaliniai buvo įkurti, siekiant išleisti nacionalines enciklopedijas, kurių rengimas užtrukdavo daug metų, kartais ir dešimtmečių. 1845 metais Académie Royale des Sciences, des lettres et des beaux-arts...

Įvadas Šiame straipsnyje reputaciniu elitu laikomi žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybei ir tautai“, įtakingiausi visuomenės „garsūs žmonės“ (angl. men of fame), apdovanotieji premijomis, ordinais ir kitokiais įvertinimo atributais, taip pat visi asmenys, patekę į...

Santrauka. Europoje XIX–XX a. pradžioje formuojantis modernioms tautoms ir nacionalinėms valstybėms pradėta leisti nacionalinius reputacinius elitus – pasižymėjusius politikos, kultūros, mokslo ir kitų sričių žmones fiksuojančius leidinius. Enciklopedijos ir biografiniai žinynai tapo...

The Clergy in the Encyclopedic Publications of the Republic of Lithuania in 1918–1940 Summary. Reputational elite in this article is considered to be not only the most famous, authoritative, “the most meritorious men of the state and nation,” the most influential “famous people” (Men of Fame)...