Radiniai

Literatūra ir šaltiniai A. Olszewski laiškai A. Janulaičiui, 1910 10 05, 1912 06 28 | LMAVB RS, f. 267–727, l. 4, 6. Bourdieu, Pierre, « L’illusion biographique », Actes de la recherche en sciences sociales, 1986, vol. 62–63, p. 69–73. Braudy, Leo, The Frenzy of Renown: Fame and Its History, New...

Išvados Pagrindinis šio tyrimo šaltinis – 1933–1944 m. leista nacionalinė „Lietuviškoji enciklopedija“. Daugiausia – beveik pusės dvasininkų (47 %) reputacinio elito atstovų biografijas galima rasti „Žymesnybių žodyne“, kuris liko nepublikuotas. Be to, neišliko jo trečiasis tomas. Į „Žymesnybių...

Santykinai daugiausia – 14 – studijavo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete, iš esmės tai jaunosios dvasininkų kartos atstovai. Fribūro universitetas sulaukė 13-os studentų iš Lietuvos XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Jaunieji kunigai pasinaudojo Rusijos imperijos valdžios...

Iš 3 lentelės matyti, kad daugiausia dvasininkų reputacinio elito atstovų mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburgo ir Kauno Romos katalikų dvasinėse seminarijose. 3 lentelė. Dvasininkija pagal vidurinį ir aukštąjį...

Didžiausią dalį sudarė katalikų kunigai – apie 157 (14,6 %), iš bažnytinių pareigūnų – kanauninkai (22 asmenys arba 2 %), iš vienuolijų reputaciniam elitui daugiausia priskirta marijonų kongregacijos atstovų. Lietuvos stačiatikių metropolito 1928–1940 m. Elevferijaus (Dmitrij Bogojavlenskij)...

Kitų pagrindinių profesijų atstovų atitinkamai mažiau: mokytojų – 114 (10,6 %), karininkų – 75 (6,9 %), teisininkų – 73 (6,8 %), medikų – 69 (6,4 %) ir inžinierių – 61 (5,6 %). Taigi didžiausią reputacinio elito dalį sudarė lietuviai katalikai (apie 95–97 %). XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje...

Antanas Juozapavičius – Varnių klebonas, rašytojas, jo iniciatyva Varniuose pastatytas paminklas Motiejui Valančiui. Parašė veikalą „Žemaičių bajorai“, kurį 1904 m. Lvovo universiteto profesorius Osvaldas Balceris siūlė spausdinti, bet jis atsisakė. Kitas veikalas – „Vytautas Didysis“ – 1930 m...

Sudarant LE pasitelkti ir tokie atrankos kriterijai: žmonės, 1918–1940 m. ne tik gyvenę Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir pasireiškę aktyvia veikla, ir tie išeiviai, kurie prisidėjo prie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo arba kokiu nors būdu su ja susiję. Pavyzdžiui...

ŽŽ redaktorius bendradarbių prašydavo siūlyti, kokius asmenis galima būtų įtraukti į žodyną. Antai J. Eretas atvirlaiškyje Z. Ivinskiui, parašiusiam daugiausia žymių jėzuitų biografijų, dėstė: Rašė, kad geriau ilgesni biografiniai straipsniai negu trumpesni, svarbu – Medžiaga buvo renkama...

Nuomonę apie tai, kaip vykdavo „žymesnybių“ atranka, leidžia susidaryti ir redaktorių pastabos paraštėse. Antai ŽŽ redaktoriaus A. K. [nepavyko identifikuoti – V. S.] pastabos dėl mokytojo, „dalyvavusio katalikų gyvenime“ [išbraukta], buvo tokios: Pastaba prie Pijaus Adomavičiaus: „išrašyta iš...

P. Penkauskas L. Girai rašė: 1927 m. ŽŽ redaktoriumi išrinktas kanauninkas J. Tumas. 1929 m. sausio mėn. – kanauninkas P. Penkauskas, 1931 m. sausio 21 d. – J. Eretas, kuris sekretoriumi pasikvietė Aleksį Didžpetrį, dirbusį iki 1933 m. vasaros, spalio 1 d. jį pakeitė B. Laukaitis. Žymesnių...

„Įžymybių“ atrankos kriterijai ŽŽ tikrinimo komisijai (Z. Ivinskiui, J. Girniui ir A. Saliui) skirtame redakcijos sekretoriaus B. Laukaičio pranešime pažymima, jog 1924 m. žodyną norėta pavadinti „Lietuvių biografijomis“, tačiau 1927 m. lapkričio 6 d. LKMA valdybos posėdyje nutarta pavadinti...

Stasys Yla LKMA 50-mečio sukakties proga paskaitoje Niujorke pateikė veiklos apžvalgą ir paminėjo neįgyvendintą akademijos užmojį išleisti Lietuvos kultūrininkų enciklopediją „Žymesnybių žodyno“ pavadinimu. Sumanymas rengti ŽŽ kilo prelatui Aleksandrui Dambrauskui 1924 m. LKMA valdybos posėdyje...

1923–1924 m. „Švyturio“ bendrovei Vilniuje ir Kaune išplėtus knygų leidybos mastus, enciklopedijos idėja atgijo, bet dėl materialinių sunkumų nebuvo įgyvendinta. 1924 m. gruodį V. Biržiškai pasiūlius, Šiaulių „Kultūra“ buvo nutarusi leisti ne bendrąją, o grynai lietuviškų dalykų enciklopediją ir...

LE leido „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su LKMA. LE vyriausiąją redakciją sudarė vyriausiasis redaktorius profesorius Vaclovas Biržiška; viceredaktorius profesorius Pranas Dovydaitis; redakcijos nariai: profesorius Mykolas Biržiška, profesorius Blažiejus Čėsnys, profesorius Vincas...

1921 m. „Lietuvos albume“ leidėjas (Liudas Gira) pažymėjo, kad „mūsų svarbiai ir įdomiai gadynei tinkamai apibūdinti reikia ne tik faktų istoriją duoti, bet ir parodyti tie žmones, kurie daugiau ar mažiau savo iniciatyva bei darbu prisidėjo prie lietuvių tautos ir valstybės atgaivinimo“Leidėjo...

2. „Lietuvos žymesnybių žodynas“. T. 1–5. LKMA tikrinimo komisija: Zenonas Ivinskis, Juozas Girnius, Antanas Salys (vidutinė apimtis 544–612 puslapių). Kaunas. 1931. Pirmasis „kas yra kas“ pobūdžio biografinis žinynas, inicijuotas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (toliau – LKMA) ir likęs...

Tyrimo šaltiniai ir jų reikšmė Biografinė informacija apie „įžymybes“ buvo skelbiama dar Apšvietos epochos enciklopedijose, o XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje biografiniai žinynai, galima sakyti, padėjo „kanonizuoti“ žymiausius „mažųjų“ tautų tautinius ir valstybinius veikėjus. Išskiriant...

Reputacinio elito socioistorinių tyrimų nėra daug ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje sociologinėje, tuo labiau istoriografinėje literatūroje. Kaip šiuo metu aktyviausią tokių tyrimų iniciatorių galima paminėti Vengrijos reputacinio elito tyrimus atliekantį, taip pat tarptautinėms programoms...

Įvadas Šiame straipsnyje reputaciniu elitu laikomi ne tik žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybei ir tautai“, įtakingiausi visuomenės „garsūs žmonės“ (angl. men of fame), apdovanotieji premijomis, ordinais ir kitokiais įvertinimo atributais, bet visi asmenys, patekę į...