Radiniai

Vis dėlto ir XX a. 10-ajame dešimtmetyje, ir šiandien Didžioji siena bei jos mitas traktuojami pačioje Kinijoje ne vien pozityviai, bet veikiau prieštaringai. Šio mito kvestionavimas ar išaukštinimas dažnai įsiterpia į kinų intelektualų diskusijas dėl dabartinio Kinijos įvaizdžio pasaulyje. Dar...

Aišku, Cai pasirinko Didžiąja sieną savo projektui pirmiausia dėl tų simbolinių prasmių, kurios jai buvo suteiktos Kinijoje bendromis vakariečių ir kinų pastangomis XX a. pabaigoje. Tačiau panaudodamas tiek jos, tiek kitus kinų kultūros įvaizdžius, Cai Guoqiang prisipažįsta siekiąs ne tiek...

Didžiosios sienos įvaizdį globalizavo, arba pavertė universalios meninės komunikacijos ženklu, ir kitas žymus šiuolaikinis kinų menininkas, šiandien itin gerbiamas bei pripažintas ir Kinijoje – Cai Guoqiang. Jis yra vienas labiausiai provokuojančių bei paklausiausių pasaulyje Kinijos menininkų...

Didžiosios sienos įvaizdį itin plačiai XX a. pabaigoje savo kūryboje naudojo kinų menininkai, ypač vadinamieji „avangardistai“, kurie pačioje Kinijoje susilaukė gana prieštaringų vertinimų. Vienas pirmųjų – žymus kinų meno kritikas, rašytojas, dokumentinių filmų kūrėjas Wen Pulin, įamžinęs...

Tad galima sakyti, jog kinai „atrado“ Didžiąją sieną tik XX a., prasidėjus Kinijos modernizavimui ir intensyvėjant jos ryšiams su Vakarais. XX a. prie sienos išaukštinimo Kinijoje prisidėjo visi žymiausi politiniai lyderiai, daugiausia pasitelkę jos įvaizdį nacionalistinės ideologijos kūrimo...

Tai, kad Didžioji siena nebuvo tokia gerai matoma ir žinoma iki Ming dinastijos laikų, lyg ir įrodo vieno pirmųjų ir garsiausių europiečių keliautojų po Kiniją – italų pirklio Marco Polo (gyvenusio XIII–XIV a.) – įspūdžiai apie šią šalį, surašyti garsiojoje jo knygoje Marko Polo kelionės. Ne...

Vienas iš nedaugelio šios sienos istorijos tyrinėtojų Arthuras Waldronas savo knygoje apie ją pateikė gana šokiruojančią išvadą: pasak jo, „Kinijos Didžiosios sienos idėja […] yra istorinis mitas“, t. y. klaidingas ir daugelio nekvestionuojamai priimtas įsivaizdavimas, kad ši siena yra vientisas...

O Kinija tiek lietuvių, tiek daugelio vakariečių vaizduotėje iki šiol pirmiausia siejasi su vienu iš jos nacionalinių bei kultūrinių simbolių – Didžiąja siena. Tuo galima įsitikinti užmetus akį į po šią šalį bent trumpai pakeliavusių mūsų tautiečių viešai skelbiamas nuotraukas – tarp jų būtinai...

Nacionaliniai simboliai iškyla ir funkcionuoja ne vien tautos santykyje su jos praeitimi, istorine sąmone, bet ir santykiuose su kitomis kultūromis bei tautomis. Intensyvėjant kultūros globalėjimo procesams, pastarieji santykiai kartais tampa svarbesni už pirmuosius. Tuo galima buvo įsitikinti...

Santrauka. šiandieniniame pasaulyje Lietuva yra turbūt geriausiai žinoma dėl krepšinio, kuris jau tapo vienu svarbiausių jos nacionalinių simbolių, o Kinija geriausiai žinoma dėl jos Didžiosios sienos. Tačiau kartu ši siena yra vienas iki šiol mažiausiai tyrinėtų jos kultūros ir istorijos...

Daoism, fengshui, and Ecology in the Contemporary World and Lithuania: The Example of Reciprocity between Chinese and Western Philosophies and the Reception of Chinese Philosophy Summary. There is already more than half century, since Daoism was made in the West into the resource of alternative...

Literatūra Bruun, Ole, Fengshui in China, Copenhagen: Nias Press, 2003. Callicott, Baird J.; Roger T. Ames (eds.), Nature in Asian Traditions of Thought: Essays in Environmental Philosophy, Albany, N. Y.: State University of New York Press, 1989. Callicott, Baird J.; Roger T. Ames...

Išvados Galima teigti, jog pačios Kinijos padėtis bene geriausiai ir parodo, kad svarbiausia daoizmo idėjų pritaikymo ekologiniam mąstymui ir veikimui problema ne tiek pats tų idėjų tolimumas ar artimumas šiam mąstymui, kiek realus pasiruošimas ar galimybės jas pritaikyti praktiškai. Jeigu jų...

Pagaliau viena svariausių ir bene dažniausiai išsakomų abejonių dėl daoizmo idėjų ir praktikos pritaikomumo Vakarų ir globalioms ekologijos problemoms spręsti – tai paties pritaikomumo klausimas. Tuo abejojantys pirmiausia nurodo pačią Kiniją, klausdami: jeigu daoizmas nepadėjo išspręsti...

Po šių Kirklando minčių dar vertėtų atkreipti dėmesį ir į daoistinę pačios „kultūros“ sampratą. Kultūra, arba tai, kas paprastai priskiriama žmogiškosios veiklos sričiai, daoizme ne visuomet atrodo priešinga „natūralumui“, nors daoizmo filosofijos ir gyvenimo būdo kaip „pasipriešinimo...

Netiesiogiai jam antrindamas, Kirklandas pastebi, jog kai kurios daoistinės sampratos ir idėjos, jeigu jas nuosekliai analizuotume ir taikytume, yra apskritai nepriimtinos ar tiesiog priešingos „ekologinės krizės“ mąstysenai ir praktikai. Viena iš jų – tai daoistų požiūris į mirtį. Mirtis jiems...

Panašios nuomonės laikosi ir kiti kinų religijos tyrinėtojai, pabrėždami, kad daoizmas yra ne kokia nors naudinga idėja, intelektualinė fikcija, sudaiktinta ar konceptualizuota esybė, apibrėžta etinė (ekologinė) doktrina, bet gyva ir kintanti tradicija. Jis įprasmino ir tebeįprasmina save (ir...

Tačiau šis Laozi pastebėjimas padeda įžvelgti dar vieną daoizmo „ekologizavimo“ problemą, kurią nurodė ką tik minėtas autorius Meyer. Pasak jo, žmogaus ir gamtos vienybės patyrimas, kuris daoizme įvardijamas tiesiog kaip Dao, gali būti pasiekiamas tik ilgalaikės ir griežtos savidisciplinos bei...

Kai kurie daoizmo ir kinų kultūros tyrinėtojai, pavyzdžiui, Jeffrey F. Meyeris, netgi tiesiai ir kategoriškai teigia, jog „senuosiuose daoistiniuose tekstuose nėra nieko, kas būtų susiję su šiuolaikinėmis ekologijos ir aplinkosaugos problemomis“Jeffrey F. Meyer, “Salvation in the Garden: Daoism...

Todėl šis autorius daro išvadą, kad šiuolaikinė (vakarietiškoji) fengshui intepretacija, tiksliau, jos suteorinimas ir suintelektualinimas, turi mažai ką bendra su tradicine kiniškąja fengshui samprata bei praktika. Jis apskritai kritikuoja tokį fengshui artinimą ekologiniam mąstymui ir...