Radiniai

Pensijų kaupimas įmonės darbuotojams – priemonė, stiprinanti socialinę partnerystę ir didinanti darbuotojų lojalumą. Tokių fondų tikslas – suteikti papildomas socialines garantijas darbuotojams kaupti didesnei pensijai senatvėje, motyvuoti darbuotojus. Atitinkamai taikomos ir mokesčių lengvatos...

2. Profesinių pensijų fondų veiklos reguliavimas Europos Sąjungoje Europos valstybėse pirmieji profesinių pensijų fondai atsirado XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Šie fondai steigiami pagal darbdavių ir darbuotojų susitarimus, remiantis kolektyvinėmis sutartimis. Pavyzdžiui...

Apibendrinant galima pažymėti, kad socialinės apsaugos sistemos turi garantuoti pakankamo dydžio išmokas ateities kartoms ir užtikrinti socialinį solidarumą. Einamųjų išmokų sistemos garantijų sumažinimas kaupiamųjų pensijų sistemos naudai neišsprendžia finansavimo problemų, neužtikrina...

Pasaulio banko ekspertai teigia, kad kaupiamoji sistema yra pranašesnė nei einamųjų išmokų, nes kaupiamoji sistema gali sudaryti svarbią valstybės taupymo politikos dalį visų pirma numatant viešojo sektoriaus biudžeto discipliną. Panašios nuomonės yra ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio...

Pensijų kaupimo principas reiškia, kad pensijų fondų (dažniausiai – privačių, nors esama ir valstybinių) dalyvis kaupia sutartyje nustatyto dydžio fondą, sukauptos lėšos investuojamos ir, išėjus į pensiją, išmokamos pasirinkta forma (anuitetas ar vienkartinė išmoka). Pagrindinis skirtumas nuo...

1. Kaupiamosios pensijų schemos Mokslinėje literatūroje ir ES teisės sistemoje laikomasi nuostatos, kad pensijų sistema turi būti trijų pakopų. Pirmoji pakopa – valstybės garantuojamos socialinio draudimo pensijos, antroji pakopa – profesiniai pensijų fondai (Lietuvoje pagal susiklosčiusią...

Reikia pažymėti, kad pensijų fondų veiklos organizavimo problematika buvo nagrinėta R. Lazutkos, T. Medaiskio, A. Guogio, V. Petrylaitės mokslinėse publikacijose, tačiau nurodyti autoriai analizavo šią temą siedami su einamųjų išmokų ir kaupiamųjų pensijų sistema, detaliai nenagrinėdami vien...

Įvadas Dėl blogėjančių demografinių tendencijų ir socialinių pokyčių šiuolaikinės pensijų sistemos reformų tikslas yra skatinti alternatyvius pensijų kaupimo šaltinius, didinti gyventojų asmeninę atsakomybę už savo būsimas pensijas ir mažinti pirmosios pakopos socialinio draudimo pensijų...

Santrauka. Šiame straipsnyje analizuojamos profesinių pensijų fondų teisinio reguliavimo nuostatos Europos Sąjungos instituciniu lygmeniu ir Lietuvoje, profesinių pensijų fondų veiklos schemos ir problematika. Atskleidžiami esminiai Lietuvos profesinių pensijų sistemos trūkumai ir pateikiami...

The Social Assistance in Cash Reform: The Fundamental Changes and Trends Summary. The article overviews the features and framework of monetary social care system in Lithuania. The monetary social care administrative reforms that took part in 2012 are thoroughly analyzed, taking into account the...

Literatūra 1994 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nr. 360 „Dėl Socialinės paramos koncepcijos patvirtinimo“, Valstybės žinios, 1994, nr. 36-653. Česaitė, Erika, „Viešųjų institucijų veiklos efektyvumo vertinimo elementai“, Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2005 [žiūrėta...

5. Būtina rengti kvalifikacijos kėlimo kursus darbuotojams, taip didinant jų profesionalumą. 6. Savivaldybių darbuotojai palankiai vertina pradėtą pertvarką, tačiau jie nėra įtraukiami į diskusijas ar sprendimo priėmimą. Savivaldybės administracijos sprendimo priėmimas nebuvo aptariamas ir buvo...

Išvados 1.Siekiant teikiamos piniginės socialinės paramos tikslingumo ir veiksmingumo bei valstybės lėšų racionalesnio panaudojimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka. Pagrindinis pertvarkos tikslas – piniginę socialinę paramą nepasiturintiems...

1 pav. Apklausos rezultatai Apibendrinant galima konstatuoti, kad savivaldybių darbuotojai palankiai vertina pradėtą pertvarką, tačiau jie nėra įtraukiami į diskusijas ar sprendimo priėmimą. Pertvarka padarė poveikį socialinės paramos gavėjų elgesiui, aktyviau pradėta ieškotis darbo, tačiau...

4. Kitas anketos klausimas buvo susijęs su piniginės paramos gavėjų požiūriu į piniginę paramą. Respondentų buvo klausiama, kaip pasikeitė piniginės paramos gavėjų požiūris į piniginę paramą. Į šį klausimą respondentų atsakymai pasiskirstė taip: niekas nepasikeitė: 65 proc. atsakė „iš dalies“...

3. Atsakymai į respondentams užduotą klausimą „kas pasikeitė mano darbe prasidėjus projektui?“ pasiskirstė taip: padidėjo darbo krūvis ir atlyginimas: 64 proc. atsakė „ne“, 16 proc. „taip“, 20 proc. „iš dalies“; padidėjo darbo krūvis, bet ne atlyginimas: 73 proc. atsakė „taip“, 16 proc. „iš...

Pagrindiniai šios savivaldybės teikiamos paslaugos (t. y. piniginės socialinės paramos administravimas) teikimo organizatoriai yra socialiniai darbuotojai, kurių darbo stažas yra daugiau kaip 10 metų (tai sudarė 48 proc. visų apklaustųjų); apklaustieji, kurių stažas sudarė iki 5 metų, sudarė 25...

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo principas jau iš dalies buvo įgyvendinamas per komisijų veiklą bei bendradarbiaujant institucijoms pačios savivaldybės teritorijoje. Siekiant efektyviai valdyti piniginės paramos finansus reikėjo glaudžiai bendradarbiauti su darbo biržų skyriais, darbo...

Vykdant pertvarką, svarbu įvertinti ne tik kiekybinę pertvarkos išraišką (sutaupymus), bet ir siekti geresnių kokybinių rodiklių bei socialinės paramos administravimo principų įgyvendinimo efektyviau administruojant išmokas. Kai kurių autorių teigimuŽr. Rūta Petrauskienė, „Lietuvos savivaldybių...

Taip siekiama sumažinti galimybes piktnaudžiauti pinigine socialine parama bei atsižvelgta į 2011 m. gegužės 9 d. Valstybės kontrolės rekomendaciją numatyti galimybę diferencijuoti socialinės pašalpos dydį, atsižvelgiant į tai, kiek laiko darbingo amžiaus darbingas asmuo yra registruotas darbo...