Radiniai

Santrauka. Straipsnyje aptariamos Lietuvos pensijų sistemos modelio problemos ir jo tobulinimo perspektyvos. Straipsnio tema aktuali dėl to, kad atlikta Lietuvos pensijų sistemos perspektyvų analizė leidžia modeliuoti Lietuvos pensijų sistemą atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių pensijų...

The Practical Issues of Pension System Reforms in the Countries of the European Union Summary. Aim of the article is to analyze the causes and practical reforms of the pension system in the European Union countries. Another task is to clarify the requirements of the European Union’s...

Literatūra Castles, Francis G.; Gøsta Esping-Andersen (eds.), Welfare States in Transition: National Adaptations in Global Economies, London: UNRISD, Sage Publications, 1996. Chagny, Odile ; Gaël Dupont, Henri Sterdyniak, Paola Veroni, « Les réformes des systèmes de retraite en Europe », Revue...

ES valstybėse pastebima tendencija pereiti prie kaupiamųjų schemų neišspręs demografinių, ekonominių ir socialinių reiškinių sukeltos pensijų sistemos krizės. Efektyviausias sprendimas yra derinti priemones, proporcingai paskirstant padidėjusias išlaidas įvairioms visuomenės grupėms, taip pat...

5. Imigracija gali pagerinti pensijų sistemų finansavimą, tačiau būtina užtikrinti etninių mažumų socialinę integraciją. 6. ES valstybėse pastebima darbo laiko mažėjimo tendencija, todėl būtina apibrėžti darbo ir poilsio ciklą visam asmens gyvenimui. ES valstybėse vidutinė darbo trukmė sumažėjo...

Išanalizavus ES valstybėse įvykdytas pensijų sistemų reformas, įvertinus ES institucijų politiką šioje srityje, galima numatyti ES valstybių ateities pensijų sistemų reformų perspektyvas: 1. Pensijų sistemų reformos ES valstybėse turi skatinti kaupiamuoju principu veikiančias papildomas...

Išvados Nors pensijų sistemų reformos ES valstybėse vykdomos atsižvelgiant į konkrečios valstybės politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sąlygas, pastebimi ES valstybių pensijų sistemų konvergencijos elementai, nes didelę įtaką pensijų sistemų reformų vykdymui daro ES institucijos...

3. Pensijų sistemų reformos. Pavyzdžiui, Švedijoje įvykdyta pensijų sistemos reforma panaikino visuotinę vienodo dydžio pensiją, įvesdama arba valstybinę privalomą pensiją (kurios dydis priklauso nuo mokamų įmokų), finansuojamą iš darbdavio įmokų, arba minimalią iš surinktų mokesčių finansuojamą...

Nagrinėdamas įvykusias pensijų sistemų reformas ES valstybėse, C. GillionasŽr. Christine Daniel, Bruno Palier (eds.), La protection sociale en Europe : Le temps des réformes, 2001. pateikia keletą pastabų: 1. Finansavimo būdo pasikeitimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje socialinės apsaugos sistema...

Nauji pastarųjų metų ES darbo rinkos reiškiniai ir padidėjęs nedarbas privertė valstybes įvesti išankstines ir dalines pensijas. Nustatoma, kad išeinant į išankstinę pensiją pensija atitinkamai mažinama. Pavyzdžiui, Vokietijoje kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį pensijos dydis mažinamas 0,3...

7. Vyresnio amžiaus žmonių skatinimas likti darbo rinkoje, išankstinės ir dalinės pensijos. Airijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Austrijoje dirbantiems pensininkams numatytos padidintos pensijų išmokos. Vokietijoje didinamas išankstinių pensijų amžius ir numatoma jas...

6. Papildomo savanoriškojo pensinio draudimo skatinimas. Airijoje nuo 2003 m. skatinamos apdraustųjų asmeninės kaupiamosios sąskaitos. Danijoje 1999 m. pensijų sistemos reforma įtvirtino specialiąsias kaupiamąsias pensijas. Jungtinėje Karalystėje po 1995 m. ir 2003 m. reformų asmenys skatinami...

Švedijoje naujoje pensijų sistemoje yra užfiksuotas stabilus socialinio draudimo įmokų procentas (norminiuose teisės aktuose nustatytas 18,5 proc. maksimalus socialinio draudimo įmokų dydis)Žr. Bruno Palier, « Les réformes des retraites en France et en Europe : enjeux et tendances », p. 73...

3. Privačių kaupiamųjų pensijų įvedimas. Daugelyje ES valstybių privatūs pensijų fondai vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje antrosios pakopos pensijos sudaro apie 40 proc. visų pensininkų pajamų, Danijoje ir Airijoje – 25–35 proc. pensininkų pajamų...

Pensijos gavimo sąlygų griežtinimas susijęs su geriausių profesinės veiklos metų skaičiaus didinimu: Prancūzijoje (nuo 10 iki 25 geriausių profesinės veiklos metų), Ispanijoje (nuo 5 iki 15 geriausių profesinės veiklos metų), Austrijoje (nuo 10 paskutinių profesinės veiklos metų iki 18 geriausių...

2. Pensijų skaičiavimo formulės pokyčiai. Įvedant pokyčius pensijų skaičiavimo formulėje siekiama arba griežtinti pensijos gavimo sąlygas, arba mažinti pensijos dydį. Manoma, kad pensijų sumažinimas (išskyrus kai kurias Pietų Europos valstybes, kuriose pensijų dydis santykinai didelis) padidintų...

3. ES valstybių įvykdytos pensijų sistemų reformos Išnagrinėjus ES–15 valstybėse įvykdytas pensijų sistemų reformas, galima išskirti kelias įvykdytų reformų kryptis: 1. Pensinio amžiaus didinimas. Pensinio amžiaus didėjimas yra tiesiogiai susijęs su būsimojo gyvenimo trukmės lygio augimu ir...

Suderinti socialinio draudimo išmokas ir įmokas: siekti, kad pensijų reformos užtikrintų aktyvios visuomenės ir pensininkų pusiausvyrą; socialinio draudimo įmokos neturi apkrauti dirbančiųjų, tačiau turi garantuoti pensininkams adekvatų išmokų dydį; užtikrinti privačių schemų tvarumą ir...

2. Darbo rinkos skatinimas: Didinti užimtumo lygį: siekti aukšto užimtumo lygio ir, jeigu tai reikalinga, įvesti atitinkamas darbo rinkos reformas. Pratęsti aktyvaus gyvenimo trukmę: siekti, kad pagrindinės socialinės apsaugos sistemos šakos (ypač pensijų sistema) sudarytų sąlygas kuo didesniam...

2001 m. kovą Stokholmo ES Viršūnių Taryba nutarė, kad 2010 m. vyresnio amžiaus žmonių (asmenų nuo 60 m. iki 64 m.) užimtumo lygis ES valstybėse turi pasiekti 50 proc., taip pat pateikė užimtumo lygio didinimo strategiją, valdžios sektoriaus skolos mažinimo ir pensijų sistemų prisitaikymo prie...