Radiniai

Apibendrinant ir palyginant Suomijos, Estijos ir Lietuvos švietimo sistemas, formuluotinos tokios išvados: visose minėtose šalyse pagrindinėje mokykloje daug dėmesio skiriama bendrosioms kompetencijoms ugdyti, o ne vien tik bendrajam ugdymo dalykų turiniui išdėstyti, o vidurinėje mokykloje...

2. Į bendrojo ir išplėstinio kurso programą būtų galima žiūrėti kaip į vientisą norminį dokumentą ir išskirti pačius svarbiausius ir bendruosius dalykus (mokinių pasiekimus ir turinio apimtį) abiem kursams. Taip būtų galima atskirti privalomą dalį (sudarant branduolį) nuo pasirenkamosios (dalyko...

1 pav. Geografijos ugdymo turinio skaidymas moduliais Vidurinėje mokykloje, kitaip nei pagrindinėje mokykloje, kiekvienas mokinys pasirengia savo individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis, arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Vidurinėje mokykloje mokiniai gali mokytis...

Aiškinantis, kaip būtų galima Lietuvoje skaidyti geografijos ugdymo turinį į modulius, reikia konstatuoti, kad pagrindinėje mokykloje visas numatytas ugdymo turinys yra privalomas. atsižvelgiant į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi sunkumų, ar tuos, kurie itin sėkmingai mokosi, siekia...

Nagrinėjant Suomijos pagrindinio ugdymo geografijos programą, matyti, kad daugiausia dėmesio skiriama pasaulio (Afrikos, Australijos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos), Europos ir Suomijos gamtai, visuomenei ir kultūrai nagrinėti. Vidurinio ugdymo programoje numatyti 2 privalomi (Gamtinė...

1 lentelė. Suomijos ir Estijos ugdymo organizavimo palyginimasSuomijaEstijaUgdymo organizavimas Pagrindinė mokyklaBendrojo lavinimo mokyklos programa iš esmės yra vienoda visiems mokiniams, tačiau mokymo metodai ir priemonės yra individualizuojami. Mokslo metų pabaigoje išduodami pažangumo...

Šiais pagrindiniais modulinio mokymo principais ar jų lanksčiais deriniais grindžiamos Lietuvos aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų modulinio ugdymo programosŽr. Palmira Jucevičienė (sud.), Modulinio mokymo teorija: edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui, 1998...

Modulinio mokymo sistema įvairių autorių aiškinama skirtingai, tačiau pagrindiniai principai išlieka: 1. Modulinis mokymas kaip metodas. Čia akcentuojamas informacijos įsisavinimo kelias, būdai, kuriuos pagal informacijos pobūdį besimokantysis pasirenka. 2. Modulinis mokymas kaip priemonė...

Mokykla gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą. Intensyvinant mokymo procesą, rekomenduojama mažinti dalykų skaičių per savaitę, organizuoti mokymą, dvigubinant dalykų pamokas, mažinant dalykų skaičių, pvz., iki keturių. Dalyko pamokos gali būti suintensyvintos, pvz., vieniems metams skirtą...

Mokymo diferencijavimas esant galimybei nesikerta su pasiūlymu klasę laikyti atvira erdve, kur mokiniai laisvai keičia sėdėjimo vietasŽr. Giaconio, Hedgess, 1982.. Nėra įrodyta, kad ši galimybė veikia mokymosi pažangą, bet manoma, kad tai turi įtakos formuotis teigiamai nuostatai į mokymosi...

Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atkreipiant dėmesį į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus ir pan. Mokiniui, besimokančiam pagal...

Šiandieną dar daugelyje Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų įsitvirtinusi klasės-pamokos sistema. Pasaulinėje pedagogikoje būta nemažai bandymų šią sistemą keisti, tačiau ši sistema daugelyje pasaulio šalių išliko, tik tobulėjo jos struktūra. Lietuvoje ilgą laiką buvo aiškiai reikalaujama, kad...

Pagrindinė dalis (analitinė) Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis atliktų švietimo sistemos tyrimų rezultatais ir įžvalgomis, išryškėja kliūtys ir problemos, kylančios dėl esamos švietimo sistemos linijinės struktūros, jos uždarumo ir atotrūkio nuo verslo pasaulio. Lanksčių...

Įvadas Šiuolaikinės mokymosi teorijos (konstruktyvistinė, mokymosi iš patirties, kt.) ir užsienio šalyse vykstančios švietimo reformos orientuotos į tai, kaip geriau pritaikyti ugdymo turinį prie individualių mokymosi poreikių. Mokymasis, susietas su asmeninėmis stiprybėmis (mokymosi stiliais...

Santrauka. Straipsnyje analizuojamas modulinis ugdymo organizavimo modelis kaip alternatyva iki šiol egzistuojančiam linijiniam planavimui, kai mokymo programa rengiama planuojant pagal tikslus. Šio straipsnio tikslas – atskleisti ugdymo organizavimo moduliais galimybę skaidant geografijos 9–10...