Radiniai

3. Apie Konstitucinio Teismo kolektyvizmą Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą visas konstitucinės justicijos bylas sprendžia visi teisėjai in corpore. Kolegijų sudarymo galimybė nenumatyta. Įstatymo nuostatos nėra tokios griežtos, kad ignoruotų tą savaime suprantamą aplinkybę, jog teisėjas, kaip...

Vis dėlto teisėkūros darbas buvo atliktas, švelniai tariant, prastai. Padarius pataisą Konstitucinio Teismo įstatyme, teisėjams leidžiama pareikšti („išdėstyti“) atskirąją nuomonę dėl Konstitucinio Teismo baigiamojo akto, tačiau ši įstatymo novela sukonstruota taip, kad teisėjas neturi galimybės...

Kontinentinės teisės tradicijos kraštuose teismų sprendimų (taip pat ir konstitucinės justicijos bylose) autorystė kur kas labiau maskuojama nei bendrosios teisės tradicijos kraštuose. Be to, kai kur Europoje (kaip ir iki 2008 m. pabaigos Lietuvoje) konstitucinių teismų teisėjai negali pareikšti...

Išties, vargu ar tokį oficialiosios konstitucinės doktrinos koregavimą, kai tų pačių konstitucijos nuostatų aiškinimas pakeičiamas nepadarius pataisų jos tekste, galima laikyti privalumu. Juk jei ankstesnis teismo sprendimas netenka doktrininio precedento galios ir juo nebesivadovauja pats...

Antai iš Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo (kurio, kaip tos šalies konstitucinės kontrolės institucijos, jurisprudencija ir procedūrinė praktika dėjo pamatus net tų kraštų, kurie nepriskiriami bendrosios teisės tradicijai, konstitucinei justicijai) baigiamojo akto visuomet aišku...

2. Apie du konstitucinių teismų aktų rengimo procedūrinės praktikos tipus Turiningų ne vien siauram profesionalų ratui, bet ir vadinamajai plačiajai auditorijai skirtų diskusijų apie svarbiausius valstybės gyvenimo reikalus kultūrą iš(si)ugdžiusiose ir videologijos spaudimą bent šiek tiek...

Grįžtant prie periodiško Konstitucinio Teismo sudėties (per)formavimo pasakytina, kad teisinių institucijų ir jose dirb(si)ančių asmenų aptari(nėji)mo paviršutiniškumas ir atspindi, ir labai stiprina tą trumparegę vox populis suprema lex iliuziją. Tokį sprendimų priėmimą, kuris nėra grindžiamas...

Tai, kad tas vox gali būti, o dažnai ir būna neinformuotas ar net dezinformuotas, aistringai neigiama, atmetama kaip antidemokratinis pramanas, nors dar iš G. Lebono, J. Ortega y Gasseto ar E. CanettiŽr. Gustave Le Bon, Minios psichologija, 2011; José Ortega y Gasset, Masių sukilimas, 1993...

Paminėtos dvi anomijos teisės atžvilgiu apraiškos palaiko ir stiprina viena kitą: didėjanti nepagarba atskiroms teisinėms institucijoms bei jų sprendimams indukuojasi į nepagarbą teisei apskritai (paprastai atvirai neįvardijamą, bet dangstomą eufemizmais „nepasitikėjimas teismais“...

Be abejo, negalima sakyti, kad visiškai nėra pagrindo kritikuoti (kai kada net labai griežtai) teisines institucijas (neišskiriant nė teismų) bei jų sprendimus, kaip ir nėra pagrindo neigti tam tikras įsišaknijusias teisinės sistemos ydas. Vis dėlto anomija teisės atžvilgiu – tai kur kas daugiau...

Brandžioje, taigi ne vien nominalioje pilietinėje visuomenėje intelektualus viešasis diskursas yra priimamų sprendimų racionalumo conditio sine qua non. Viešojo diskurso kokybės regresas yra labai svarbus (bet, žinoma, ne vienintelis) veiksnys, lemiantis itin aukštą Lietuvos visuomenės anomijos...

1. Apie viešąjį diskursą Kas treji metai vykstanti Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija, per kurią tris kadenciją baigiančius teisėjus pakeičia nauji, Lietuvos viešojoje erdvėje paprastai komentuojama itin šykščiai. Apsiribojama kandidatų į teisėjus vardų-pavardžių pristatymu, vieno kito...

Nors kai kurios nuo tada Konstitucinio Teismo teisėjų pareikštos atskirosios nuomonės sulaukė plataus žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio (ypač teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimoŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo...

Įvadas 2008 m. Seimas padarė pataisą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymeŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, 1993, 1996, 1998, 2001, 2003, 2007, 2008, 2011. Taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą „Dėl Lietuvos...

Turinys Įvadas31. Apie viešąjį diskursą52. Apie du konstitucinių teismų aktų rengimo procedūrinės praktikos tipus113. Apie Konstitucinio Teismo kolektyvizmą164. Apie teisėją pranešėją275. Ir dar apie dabartinio atskirosios nuomonės reglamentavimo ydingumą34Vietoj pabaigos40Šaltiniai ir...

Santrauka. Studijoje dėmesys sutelkiamas į naujo Lietuvos konstitucinės justicijos proceso teisės instituto – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės – įtvirtinimą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme. Parodoma, kad dabartinis atskirosios nuomonės...

On the Issue of the Law of Constitutional Justice Procedure Summary. The advent of constitutional review and the growth of constitutional jurisprudence in Lithuania stimulated the transformation of the paradigm of constitutional law. One of the essential features of the “new” paradigm is the...

Šaltiniai ir literatūra Teisės aktai 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės žinios, 1992, nr. 33-1014; 1996, nr. 64-1501; 1996, nr. 122-2863; 2002, nr. 65-2629; 2003, nr. 14-540; 2003, nr. 32-1315; 2003, nr. 32-1316; 2004, nr. 111-4123; 2004, nr. 111-4124; 2006, nr. 48-1701. 2. Lietuvos...

Konstitucinis Teismas paprastai nesirenka, kokią ordinarinę teisę jam aiškinti. Tai jam diktuoja pareiškėjų prašymai bei paklausimai ir atitinkamų konstitucinės justicijos bylų logika. Tačiau iš įvairių ordinarinės teisės sričių, kurių nuostatas jis aiškina, viena yra tokia, kurią Konstitucinis...

Vis dėlto Konstitucinio Teismo vaidmuo teisėkūroje pirmiausia siejamas su jo veikla aiškinant Konstituciją. Tačiau Konstitucinis Teismas aiškina ne tik Konstituciją, bet ir ordinarinę teisę (tiriamus teisės aktus ar jų nuostatas, taip pat su jais susijusias kitų teisės aktų nuostatas). Tai ypač...