Radiniai

Vietoj išvadų Konstitucinis Teismas (ne tik Lietuvoje) dažnai apibūdinamas kaip negatyvus įstatymų leidėjas. Ši metafora tik iš dalies atspindi šio teismo paskirtį ir funkcijas. Išties, įstatymų leidėjo (Seimo) ar kito teisėkūros subjekto legislatyvinės valios anuliavimas, pripažįstant jo...

Tačiau aptariamasis neintensyvus ar nepakankamas įstatyminis reguliavimas yra mažesnė blogybė už hipotetinį „hiperreguliavimą“. De lege ferenda siūlytina dar ilgai nekeisti dabartinio įstatymo nuostatų tol, kol nesusiformuos daugmaž nuosekli jų taikymo praktika ir nebus pateiktas jos doktrininis...

Nurodytos trys teisinės situacijos – tik aisbergo viršūnė. Gilesnė Konstitucinio Teismo procesinės praktikos analizė atskleistų, kad KTĮ bei KTR nustatytas šio teismo procedūrų jam nagrinėjant konstitucinės justicijos bylas teisinis reguliavimas yra neintensyvus, o daugeliu atvejų ir...

Atskirosios nuomonės. Tai novela. Iki 2008 m. pabaigoje padaryto KTĮ pakeitimo atskirosios nuomonės Konstituciniame Teisme nebuvo teikiamos. Formalaus draudimo minėtame įstatyme nebuvo, tačiau jo 53 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo pasitarimų kambario slaptumas, inter alia 3 dalies...

Prašymų sujungimas. KTĮ (41 str.) nustato galimybę sujungti prašymus, jeigu „yra du ar daugiau prašymų patikrinti to paties teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams“. Prašymų sujungimas – labai paplitusi praktika. Tačiau prašymų (bylų) sujungimas kai kada grindžiamas fikcija, nes vien...

Bylų eiliškumas. Šiuo svarbiu klausimu KTĮ eksplicitiškai nenustato nieko. Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja daugmaž eilės tvarka, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti keliais aspektais, nes tam tikrų bylų nagrinėjimas gali būti paankstinamas. KTR, priimtas 2003 m., t. y. tada, kai...

Nedideliame straipsnyje nėra galimybės detaliai aptarti įvairias gausias problemiškas konstitucinės justicijos bylų proceso Konstituciniame Teisme situacijas, kurias Konstituciniam Teismui tenka spręsti nesant tam skirto įstatyminio reguliavimo. Tačiau bent fragmentiškai paminėkime vieną kitą iš...

Čia galima pateikti vienos iš tikrų ar tariamų KTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo spragų pavyzdį. Įstatymas reglamentuoja ginčijamo teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams (pirmiausia Konstitucijai) tyrimą, tačiau visai nutyli tai, kas, atrodo, turėtų būti akivaizdu: skirtinguose...

2. Konstitucinės justicijos proceso teisės jurisprudencinis pobūdis Tuo metu, kai 1993 m. pradžioje buvo rengiamas ir priimamas KTĮ, konstitucinė kontrolė Lietuvoje nebuvo funkcionavusi nė vienos dienos. Tas įstatymas iki šiol liko mažai pakitęs. Kita vertus, Konstitucinis Teismas nėra ta...

Būtų neteisinga šiuo metu skaitytojui piršti nuomonę, kad siauroji konstitucinės justicijos proceso teisės samprata yra visais atžvilgiais priimtinesnė. Tačiau šiame mūsų konstitucionalistinės minties raidos etape, kai, kaip minėta, konstitucinės justicijos proceso teisė reflektuojama tik...

Antroji skirtis. Konstitucinės justicijos proceso teise čia siūloma laikyti teisinio reguliavimo sritį, apimančią procedūras nuo kreipimosi (prašymo ar paklausimo) gavimo Konstituciniame Teisme iki atitinkamo šios teismo institucijos baigiamojo akto (nutarimo, sprendimo arba išvados)...

Pirmoji skirtis. Teisės aktų konstitucingumo patikra apskritai neapsiriboja procesu Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo kompetencijai Konstitucijoje eksplicitiškai priskirta tirti ne visų, bet vien Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktų (102 str. 1 d.), o implicitiškai – dar...

Apribojant konstitucinės justicijos proceso teisės sritį procedūromis Konstituciniame Teisme, privalu matyti dvi konceptualias skirtis: 1) teisės aktų konstitucingumo patikrą Konstituciniame Teisme būtina skirti nuo teisės aktų konstitucingumo patikros kituose teismuose; 2) būtina aiškiai...

Čia derėtų keletą žodžių skirti pasirinktam „naujosios“ teisės šakos pavadinimui. Manytina, kad nei pavadinimas „konstitucinių ginčų teisė“, nei pavadinimas „konstitucinis teisminis procesas“ (ar „konstitucinio teisminio proceso teisė“), jei šitaip būtų mėginama vadinti ne studijų programų...

Bet, kaip minėta, aptariamoji savita teisinio reguliavimo sritis paprastai neišskiriama kaip atskira teisės šaka ir nėra minima nei mokslinėje teisės literatūroje, nei dėstoma universitetų teisės studentams kaip atskira akademinė disciplina. Tam tikromis išimtimis būtų galima laikyti Vilniaus...

Tačiau sąvoka „konstitucinės justicijos proceso teisė“ neturi ir, matyt, bent šiuo metu negali būti priimama be tam tikrų abejonių ar atsargumo. Jos panašumas į sąvokas „civilinio proceso teisė“, „baudžiamojo proceso teisė“ ir „administracinio proceso teisė“ tarsi sufleruoja, kad šia sąvoka yra...

1. Konstitucinės justicijos proceso teisės sritis Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų aktų konstitucingumas gali būti (ir yra) kvestionuojamas ir atitinkami – net savaip „galutiniai“ – sprendimai gali būti (ir yra) priimami ne vien kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Pateiksime tik tris...

Toliau dėstoma nuomonė, kad konstitucinės teisminės kontrolės atsiradimas ir konstitucinės jurisprudencijos išaugimas suponuoja būtinumą išskirti ne tik atskirą teismo proceso rūšį – konstitucinės justicijos procesą, bet ir atitinkamą teisės šaką – konstitucinės justicijos proceso teisę. Ši...

Griežtas konstitucinės teisės atskyrimas nuo ordinarinės teisės anksčiau ar vėliau turi paskatinti paklausti: kuriai vertikaliai diferencijuotos teisės sistemos sričiai – konstitucinei ar ordinarinei teisei – dera priskirti teisės normas ir kitas nuostatas, reglamentuojančias teisės aktų...

Būtų klaidinga manyti, kad ši konstitucinės teisės paradigmos transformacija apsiriboja vien konstitucine teise per se ir neapima kitų nacionalinės teisės sistemos sričių. Anaiptol. Ji suponuoja kur kas daugiau – iš esmės naujos dimensijos atsiradimą teorinėje nacionalinės teisės sistemos...