Radiniai

Teismo precedento kaip teisės šaltinio reikšmės išryškinimas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje sietinas su kelių konstitucinių principų interpretavimu, būtent – teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų. Maksima, kad panašios bylos turi būti sprendžiamos...

Glaustai pasakytina, kad svarbiausios Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatos yra šios. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo...

1. Doktrina (I) Pirmąkart oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo suformuluota Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimeŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas.. Tame nutarime suformuluotos doktrinos nuostatos buvo pakartotos ir išplėtotos...

Lietuvoje teismo precedento kaip teisės šaltinio „statusas“ buvo „aprobuotas“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje (atitinkami Konstitucinio Teismo aktai nurodomi infra, aprašant doktriną). Vis dėlto kartais abejojama, ar oficialioji konstitucinė doktrina nenuėjo per toli ir ar teismo...

Lietuvos teisės literatūroje būta tam tikrų, tiesa, gana vangių, svarstymų, kaip tipologizuoti Lietuvos teisės sistemą, tačiau šis dalykas nebuvo gvildenamas monolitiškumo–pliuralizmo skalės kontekste. O šiandien kelti tokį klausimą jau, matyt, per vėlu, nes teismų kuriama teisė kaip teisės...

Įvadas Viena iš gausių teisės sistemų tipologijų yra jų skirstymas į monolitines ir pliuralistinesŽr. Samuel Krislov, “The Concept of Families of Law,” 1985.. Ši tipologija – ne tiek teisinė dogmatinė, kiek sociologinė. Čia monolitinėmis vadinamos tokios teisės sistemos, kuriose siekiama kuo...

Santrauka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kai kuriuose 2006–2007 m. aktuose yra suformulavęs oficialią konstitucinę teismo precedento doktriną, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose...

The Constitution as Law without Gaps Summary. The article deals with the new paradigm of constitutional law which has replaced the one inherited from the Soviet and early post-Soviet period. This new paradigm is characterized by, inter alia, the elevation of the acts of the Constitutional Court...

Literatūra Jarašiūnas, Egidijus, „Konstitucija ir įstatymas: kelios interpretavimo problemos“ | Viktoras Rinkevičius (sud.), Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002, p. 234–257. Kūris, Egidijus, “Rulings of the Constitutional...

Vaizdžiai kalbant, Konstitucija yra „skėtis“, kuris uždengia viską – visą ordinarinę teisę, ir sukurtąją, ir tą, kuri turi būti sukurta, tačiau dėl kokių nors priežasčių nėra sukurta. Taigi konstitucinė teisė neturi kokio nors specifinio teisinio reguliavimo dalyko, kuris ją skirtų nuo kitų...

Tokia metodologinė pozicija, kai Konstitucija traktuojama kaip tam tikras vienas su kitu susijusių, „persipynusių“, vienas kitą suponuojančių principų „tinklas“, leidžia užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Bet pagrįsti šią poziciją vien tikslingumo motyvais...

Ši metodologinė pozicija, taip atvirai išdėstyta Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, sulaukė daug komentarų (taip pat ir neigiamų), daugiausia dėl su politika susijusio bylos turinio (draudimas asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos tvarka, būti renkamam Respublikos...

Su tuo, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme šiuo atžvilgiu yra spraga, galima būtų sutikti. Tačiau Konstitucija – tiesiogiai taikomas aktas, ji leidžia kvestionuoti konstitucingumo aspektu bet kokį ordinarinį teisinį reguliavimą – ne tik atitinkamame ordinarinės teisės akte eksplicitiškai...

Šiame kontekste pažymėtina, kad lingvistinis (verbalinis) teisės aiškinimas yra tik vienas iš teisės aiškinimo metodų; jo negalima suabsoliutinti; tai dar nuo Karlo Friedricho von Savigny laikų (t. y. nuo XIX a. pradžios) yra visuotinai pripažinta maksima (beje, ne kartą expressis verbis...

Vis dėlto ta konstitucinės justicijos byla (nepaisant jos „išskirtinumo“ lyginamosios konstitucinės jurisprudencijos aspektu) gali būti vertinama ir kaip sudariusi dar vieną galimybę naująją konstitucinės teisės paradigmą sustiprinti atviru argumentavimu, nukreiptu į vieno iš stereotipų griovimą...

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime (kuriame, suprantama, konstatuotas ginčijamų nuostatų neprieštaravimas Konstitucijai), inter alia, pabrėžiama, kad

Kartais kvestionuojama ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra teismas. Tiesa, retas profesionalus teisininkas pasirašytų po šitokia odiozine „abejone“, tačiau šiuo klausimu Lietuvoje esama ne tik konstitucinės teorijos, bet ir konstitucinės jurisprudencijos, beje, unikalios, nes, atrodo, jokioje...

Šiandien minėtų postulatų jau niekas nekvestionuoja. Tai, kas retkarčiais dar yra Lietuvoje kvestionuojama (iš esmės tik politiniuose debatuose), yra Konstitucinio Teismo kompetencija oficialiai aiškinti Konstituciją. Akivaizdu, kad bet kokia teisės akto atitikties Konstitucijai patikra savaime...

Perėjimas prie naujosios konstitucinės teisės paradigmos – tai iš esmės grįžimas prie vakarietiškos konstitucionalizmo idėjos, kurią nuo Johno Marshallo laikų galima redukuoti (su tam tikromis neesminėmis modifikacijomis, pavyzdžiui, Hanso Kelseno „grynojoje teisės teorijoje“ arba Aharono Barako...