Radiniai

Santrauka. Straipsnyje analizuojamas vienas iš bausmių skyrimo instituto probleminių aspektų – tai yra bausmių bendrinimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 9 dalį, kai bendrinamos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis. Lietuvos...

The Concept of Multiple Offenses: Some Theoretical and Practical Problems Summary. This article examines the concept of multiple offenses and explores both theoretical and practical problems. The understanding of the concept of multiple offenses is, not unanimous, and two different approaches...

Literatūra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Oliveira prieš Šveicariją, 1998 [žiūrėta 2009 m. rugpjūčio 18 d.]. Klimka, Alfonsas, Nusikaltimų kvalifikavimas, Vilnius, 1970. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d...

Išvados 1.Nusikalstamų veikų daugeto instituto paskirtis yra 1) išspręsti nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemą, atribojant nusikalstamų veikų daugetą nuo pavienės nusikalstamos veikos bei 2) išspręsti baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį už...

Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra prieštaravimų – dvi pateiktos bylos neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato pateiktų apžvalgų. Tai galima paaiškinti tuo, kad šios kasacinės bylos buvo išspręstos iki 2007 m. birželio 28 d. apžvalgos dėl teismų...

Bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 64 str. analizuojamu atveju rodo, kad susiduriama su nusikalstamų veikų recidyvu, o ne jų daugetu. Analogiškas sprendimas siūlomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2008 m. vasario 15 d. apžvalgoje dėl teismų praktikos taikant bausmių vykdymo...

Tačiau autoriaus nuomone, tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją šiose dviejose bylose reikėtų laikyti abejotina ir neišplaukiančia iš įstatymo. Klaidinti gali BK 97 str. formuluotė, kur teigiama, kad „turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo...

Todėl ir kilo problema dėl bausmių bendrinimo būdo – jas bendrinti reikia remiantis BK 63 str. ar BK 64 str.? Pripažinę, kad bausmė už nusikalstamą veiką, padarytą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, bet jam dar neįsiteisėjus, su ankstesnio nuosprendžio bausme turi būti bendrinama vadovaujantis BK...

Taigi nusikalstamų veikų daugetas yra tada, kai kelios nusikalstamos veikos yra padaromos ne iki nuosprendžio priėmimo, o būtent iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo. Analizuojant šį nusikalstamų veikų daugeto požymį galima įžvelgti gana rimtą problemą atribojant...

Analizuojant šią situaciją iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad joje yra ne nusikalstamų veikų daugetas, bet nusikaltimų recidyvas. Toks klaidingas įspūdis gali susidaryti dėl to, kad vėlesnė nusikalstama veika yra padaroma po to, kai jau priimtas nuosprendis už pirmąją, tad asmuo...

3) Kai asmuo, sąlyginai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaro naują nusikalstamą veiką ir jam yra naikinamas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės1 – padaryta pirma nusikalstama veika; 2 – asmuo yra sąlyginai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už pirmąją...

Tokių atvejų praktikoje pasitaiko, nes skirtingos nusikalstamos veikos gali būti padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku, todėl vyksta ir skirtingi teismo procesai, kurie baigiasi keliais nuosprendžiais. Tai taip pat yra nusikalstamų veikų daugetas, nepaisant to, kad atskiruose procesuose...

2) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už bent vieną iš jų, tačiau priimant sprendimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas dėl bent vienos iš nusikalstamų veikų yra jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis1 – padaryta...

2.2. Taip pat yra būtina, kad kelios nusikalstamos veikos, už kurias asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, būtų padarytos iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo. Būtent remiantis šiuo požymiu tampa įmanoma nusikalstamų veikų daugetą atriboti nuo nusikaltimų...

Tačiau būtina kelti šio požymio išskyrimo reikalingumo klausimą – ar tikrai šis požymis yra būtinas ir ar jis atspindi nusikalstamų veikų daugeto esmę? Štai M. Bažanovas tokio atskiro požymio išskyrimui nepritaria ir analizuodamas nusikalstamų veikų sutapties požymius teigia, jog apkaltinamojo...

Daugelis autorių kaip būtiną nusikalstamų veikų sutapties ar nusikalstamų veikų daugeto požymį nurodo juridinių kliūčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn nebuvimąŽr. Vytautas Piesliakas, Lietuvos baudžiamoji teisė, kn. 2: Aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos...

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė už administracinę, baudžiamoji sankcija visada turėtų apimti administracinę nuobaudą. Tada kyla klausimas dėl traukimo administracinėn atsakomybėn tikslingumo. Todėl siekiant sutaupyti valstybės išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek ir...

Tačiau nusikalstamų veikų daugetu nelaikoma situacija, kai padaroma nusikalstama veika ir kitas teisės pažeidimas (administracinis teisės pažeidimas, drausminis nusižengimas ar civilinės teisės pažeidimas). Teisinio vertinimo problemų kelia administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos...

2.1. Pirmasis nusikalstamų veikų daugeto požymis yra tai, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kelias nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad asmuo turi padaryti dvi ar daugiau veikų, kurios atitinka BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Gali...

Tokia nusikalstamų veikų daugeto samprata iš esmės atitinka baudžiamosios teisės moksle pateikiamą nusikalstamų veikų sutapties sampratą bei požymiusŽr. Vytautas Piesliakas, Lietuvos baudžiamoji teisė, kn. 2: Aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai...