Radiniai

4. Diskusiniai legislatyvinės omisijos doktrinos aspektai Nauji legislatyvinės omisijos aspektai atsirado Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimeŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas, 2014., priimtame ištyrus, ar Konstitucijai neprieštarauja...

Pabrėžtina tai, kad Konstitucinis Teismas, konstatuodamas, jog yra legislatyvinė omisija (teisės spraga, kurią draudžia Konstitucijai), turi nurodyti konkrečius Konstitucijos straipsnius (jų dalis) ar konstitucinius principus, kuriems ginčijama teisės norma prieštarauja. Apibrėždamas teisės...

Taigi, 2003 m. Konstitucinis Teismas suformavo doktriną, kad jis turi įgaliojimus tirti teisės spragas, turi įgaliojimus ne tik konstatuoti, kad tiriamajame įstatyme (jo dalyje) esama legislatyvinės omisijos, bet ir savo nutarimu, priimtu konstitucinės justicijos byloje, pripažinti tokį teisinį...

Apibūdindamas anksčiau galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad taip įstatymų leidėjas atsižvelgė į neteisėtai nacionalizuoto ar kitais...

3. Legislatyvinės omisijos doktrinos reinterpretavimas Konstitucinio Teismo požiūris į tai, ar jis turi įgaliojimus tirti teisės spragas visiškai pasikeitė 2003 m. kovo 4 d. nutarimeŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2003., priimtame ištyrus, ar...

Tokios pačios nuostatos Konstitucinis Teismas laikėsi ir vėliau nagrinėtose bylose. Antai, Seimo narių grupei kilo abejonių, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo statuto pataisos, kuriomis buvo panaikinta anksčiau Seimo statute įtvirtinta norma, jog, gavus Seimo sutikimą Seimo narį patraukti...

Taigi, 1994 m. buvo suformuota doktrina, kad atitinkamo teisinio reguliavimo nenustatymas teisės normoje yra teisės spraga; Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės spragų klausimų; jas spręsti yra įstatymų leidėjo prerogatyva.

Išnagrinėjęs bylą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta: „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“. O Santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antrojoje dalyje skelbiama, kad pripažįstama tiktai santuoka, sudaryta...

Pabrėžtina, kad legislatyvinė omisija yra tik teisėkūros subjekto veiklos rezultatas. Konstitucinis Teismas netiria teisėkūros subjekto neveikimo, delsimo priimti atitinkamą teisės aktąŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2006.. Legislatyvinės omisijos...

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucinis Teismas laikosi nuostatos, kad

1. Legislatyvinės omisijos samprata Teisinėje literatūroje pateikiama įvairių teisės spragų (lacuna legis) apibrėžimųŽr. Egidijus Jarašiūnas, Ernestas Spruogis, „Legislatyvinės omisijos problemos konstitucinėje jurisprudencijoje“, 2008, p. 13–19.. Visus juos vienija tai, kad teisės spraga yra...

Įvadas Teisės spraga yra tada, kai tam tikri visuomeniniai santykiai turi būti sureguliuoti teisės normomis, bet jie nėra sureguliuoti. Savo veiklos pradžioje Konstitucinis Teismas laikėsi nuostatos, kad jis neturi įgaliojimų tirti teisės spragų. Tai yra įstatymų leidėjo prerogatyva, teisės...

Santrauka. Legislatyvinės omisijos konstitucinė doktrina formavosi palaipsniui. Savo veiklos pradžioje Konstitucinis Teismas laikėsi nuostatos, kad jis neturi įgaliojimų tirti teisės spragų. Vėliau doktrina buvo reinterpretuota taip, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus ne tik konstatuoti...

The Suspension of the Validity of a Legal Act: The Case of Lithuania Summary. Paragraph 4 of Article 106 of the Constitution states that an application by the President of the Republic to the Constitutional Court, or a resolution of the Seimas, asking for an investigation into the conformity of...

Literatūra Birmontienė, Toma, „Konstitucinė Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto doktrina“ | Gediminas Mesonis (sud.), Prezidentas valstybinės valdžios institucijų sistemoje, Vilnius: Mes, 2011. Kūris, Egidijus; Elena Masnevaitė, „Konstitucinis Teismas“ | Egidijus Kūris (sud.), Lietuvos...

2. Savo veiklos pradžioje Konstitucinis Teismas laikėsi nuostatos, kad pagal Konstituciją jis turi įgaliojimus nagrinėti bylas tik dėl galiojančių ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai, ir nesprendžia netekusio galios ginčijamo įstatymo ir kito teisės akto konstitucingumo. Ilgainiui šios...

Tenka pasakyti ir tai, kad tirdamas negaliojančių įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismas, o, pavyzdžiui, Seimo narių grupė, ir priimdamas dėl jų nutarimą, t. y. išspręsdamas bylą iš esmės, Konstitucinis Teismas nėra pateikęs motyvų...

Konstitucinio Teismo įgaliojimai spręsti, ar nutraukti pradėtą teiseną, ar jos nenutraukti, kai ginčijamas teisės aktas yra panaikinamas, o į Konstitucinį Teismą kreipiasi ne teismai, bet kiti subjektai, pavyzdžiui, Seimo narių grupė, Vyriausybė, Respublikos Prezidentas yra įtvirtinti, kaip...

Galima teigti, kad Konstitucija, numatydama subjektus, kurie turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kartu preziumuoja, kad visi be išimties Konstitucijoje nurodyti subjektai turi teisę gauti atsakymą, ar jų ginčijamas įstatymas ir kitas teisės aktas, (nesvarbu, ar jis galioja, ar negalioja)...

O gal nurodyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai kyla iš Konstitucijos 110 straipsnio antrosios dalies nuostatos, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, o tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas...