Radiniai

Taigi, jeigu dėl negaliojančio įstatymo ar kito teisės akto į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai, Konstitucinis Teismas privalo išnagrinėti teismo prašymą, negali nutraukti pradėtos teisenos, o kai kreipiasi kiti subjektai, pavyzdžiui, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Seimo narių grupė, –...

Konstitucinis Teismas ir anksčiau yra priėmęs sprendimų, kuriuose laikomasi panašaus tyrimo būdo: išnagrinėjamos ginčijamo teisės akto priėmimo aplinkybės, konstatuojama, kad buvo nesilaikoma nustatytos jo priėmimo tvarkos, nurodomi padaryti esminiai pažeidimai, o po to, vadovaujantis...

Į klausimą, kodėl Konstitucinis Teismas netyrė ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, niekas, net ir pats Konstitucinis Teismas, neatsakys, nes pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 53 straipsnio 3 dalį „nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi...

Yra pagrindas teigti, kad Konstitucinis Teismas šioje byloje galėjo tirti ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitiktį Konstitucijai ir pagal priėmimo tvarką, ir pagal turinį. Ne tik todėl, kad ginčijamas nutarimas yra susijęs su teisme vis dar nagrinėjama konkrečia byla, bet ir todėl, kad...

Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas nutraukti bylos dalį dėl Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo atitikties Konstitucijai, leidžia kelti kelis teorinius ir praktinius klausimus. Pirma, ką Konstitucinis Teismas darytų, jeigu Vilniaus apygardos teismas, kuris apeliacine...

Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime, priimtame „Vijūnėlės dvaro“ byloje, konstatavo, kad Konstitucijai tam tikra apimtimi prieštarauja Vyriausybės darbo reglamento 96 punktas. Konstitucinis Teismas išnagrinėjo, kokia tvarka buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas, nurodė...

Taigi Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimo nuostata – kol nebus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidentas tuo metu negali pakeisti, papildyti ar panaikinti sustabdyto teisinio reguliavimo – buvo...

Išnagrinėjęs šį Seimo prašymą, Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. sprendime konstatavo, kad Respublikos Prezidento dekretas jau sukėlė teisinius padarinius – Seimas 2007 m. lapkričio 8 d. nusprendė Respublikos Prezidento Seimui pakartotinai svarstyti grąžintą įstatymą laikyti nepriimtu...

Seimas 2007 m. spalio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymąŽr. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su...

Nutarimą „Vijūnėlės dvaro“ byloje Konstitucinis Teismas priėmė 2016 m. liepos 8 d6. Kai kurie valstybės pareigūnai, teikę Konstituciniam Teismui paaiškinimus dėl jo nagrinėjamos bylos, kėlė mintį, kad po to, kai teisės akto galiojimas sustabdytas, teisėkūros subjektai jo atžvilgiu negali atlikti...

Su šiuo klausimu Konstitucinis Teismas susidūrė, kai nagrinėjo vadinamojo „Vijūnėlės dvaro“ bylą. Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kv. metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas „Vijūnėlės dvaru“...

Konstitucinis Teismas ilgainiui atsisakė nuostatos, kad jis tiria tik galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Šiuo metu oficiali konstitucinė doktrina yra visiškai kitokia: Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne tik galiojantys...

Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. sprendime pakartodamas savo anksčiau suformuluotą doktriną, kad jis nagrinėja bylas dėl galiojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai, kad jis nesprendžia netekusio galios ginčijamo įstatymo konstitucingumo, neištaisė savo 1995 m. sausio 25 d...

Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 25 d. priėmė dar vieną sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą dėl negaliojančio teisės akto atitikties Konstitucijai, nors dėl to į Konstitucinį Teismą kreipėsi teismas. Joniškio rajono apylinkės teismas prašė ištirti, ar Vyriausybės 1992 m. spalio 19 d...

Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas labai svarbus, nes jame pirmą kartą suformuota įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimo sustabdymo oficiali konstitucinė doktrina. Kita vertus, nurodytas sprendimas nepriskirtinas geriausiems Konstitucijos aiškinimo pavyzdžiams, nes jame...

Pateikus tokius argumentus, buvo galima tikėtis, kad Konstitucinis Teismas pripažins įstatymą, kuriuo buvo sustabdytas Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą galiojimo įstatymas, prieštaraujančiu Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas pasirinko kitokį sprendimą...

Ištyręs šį kreipimąsi Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimąŽr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 1997., kuriame konstatavo, kad Konstitucijoje numatyti tik du atvejai, kai teisės akto (taigi ir įstatymo) galiojimas gali būti...

Respublikos Prezidentas 1997 m. sausio 2 d. dekretuŽr. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. sausio 2 d. dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo...

1996 m. rinkimus į Seimą laimi „dešinieji“. Nutarta iš esmės pakeisti Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tačiau jo nėra, jį parengti reikia laiko. Kartu nenorima, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų pagal tuo metu galiojusį įstatymą, nes jis, naujosios...

Atliekant tyrimą buvo taikomi teisės aktų analizės, atvejo analizės, apibendrinimo metodai. 1. Teisės akto galiojimo sustabdymo konstituciniai pagrindai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1991 metais ėmėsi veiksmų atkurti socialinį teisingumą, taip pat ir nuosavybės...