Radiniai

Carol Steen, Triangle, (Trikampis), 1997

Čiurlionio kūryboje mėginant aptikti sinestezinių potyrių ištakas, kuriomis jo kaip sinesteto būtis buvo sodri, tai jau būtų nebe įprastinis spalvinės Čiurlionio klausos nagrinėjimas, bet šviesos ir klausos, šviesos ir lytėjimo sinestezijos sklaida. Nors muzikinės sinestezijos atvejams...

M. K. Čiurlionis, Mano kelias, 1907

M. K. Čiurlionis, Saulės sonata, 1907

Ir ankstesnių dešimtmečių, ir net dabartiniuose sinestezijai skirtuose tekstuose, pastaroji apskritai linkstama laikyti tik regimųjų ir girdimųjų pojūčių sampyna. Antai Shanon 2001 m. tekste klausia, ar kitokias sinestezines pojūčių jungtis iš viso galima laikyti sinestezijaŽr. Benny Shanon...

Apskritai, imantis tokio unikalaus pojūtinio reiškinio teorinės analizės, reikia pripažinti, kad lygiagrečiai ypatingam paties reiškinio profiliui jo sklaida įgyja savitą reljefą. Turint omenyje, jog nuosekli teorinė sinestezijos sklaida apima vos šimtmetį ir tęsiama su atviru nežinojimo ir...

Šiuolaikinė psichofiziologija ir medicina šią naują žmonių kategoriją – sinestetą – galbūt tikisi aiškinti ir valdyti pagal savo dėsnius. Tačiau tai nėra šios sąvokos riba. Antai Bulatas Galejevas, atkaklus kultūrinės sinestezijos paradigmos gynėjas, atsiliepdamas į neurofiziologinę šio...

Kaip minėjome, sinesteto sąvoka nėra nuosekliai aprašyta. Nepaisant to, ji tiesiog pasitelkiama a priori. Pavyzdžiui, įsižiūrėkime į dar vieną tokio etaloninio pradžios taško svarstyti sinesteziją bruožą. Sinestezijos teorinė scena atidengiama taip: „Žymūs sinestetai yra…“ ir tuomet eina jau...

Skirtingai nei Rytų Azijos (Kinija, Japonija) kultūrose, kur daugybė žymių menininkų (Wang Wei, Su Shih, Mi Fu, Ikkyū Sojun, Yosa Buson, Uragami Gyokudo) vienodai sėkmingai reiškėsi iškart trijose ar keturiose meno rūšyse, dažniausiai tapyboje, kaligrafijoje, poezijoje ir rečiau muzikoje, kas...

Mes mėginsime numatyti šių keistai teoriniame lauke atsiradusių sandų vienovę, keldami dar literatūroje išsamiai ir nuosekliai neaprašytą sinesteto kaip antropologijos, kultūrologijos, estetikos, meno istorijos objekto problemą. Kaip pamatysime vėliau, iš esmės nauja antropologinė sinestezijos...

Istorinis žvilgsnis į modernėjančios Vakarų meninės kultūros virsmus akivaizdžiai parodo, kad sinestezija nėra beasmenė. Ji negali būti patiriama ir reprezentuojama kaip abstrahuotas juslių darinys, anonimiškai įkūnijamas ar registruojamas personalijose. Būdamas aiškiai atpažįstamas ir...

Santrauka. Šiame straipsnyje dabartinės kultūrologijos ir antropologijos akademinių diskursų aplinkoje besiformuojančią sinesteto sąvoką pasitelkiame norėdami naujai interpretuoti Čiurlionio kūrybą kaip unikalios autentiškos sinesteto patirties reprezentaciją. Sinestetas kultūrinėse steigtyse...

The Aesthetics of Synesthesia According to Gilles Deleuze’s Rhizome Methodology Summary. The article deals with the aesthetic theory of Gilles Deleuze. It is claims that Deleuze forms a distinctive concept of synesthesia and grounds it on a nomadological aesthetic and complex rhizome...

Literatūra Deleuze, Gilles, “The Diagram” | Constant Bound (ed.), The Deleuze Reader, New York: Columbia University Press, 1993. Deleuze, Gilles; Felix Guattari, Capitalisme et Schizoprénie, t. 1. L’Anti-Oedipe, Paris: Presses universitaires de France, 1972. Deleuze, Gilles; Felix Guattari, Qu...

Akivaizdu, kad sinestezijos aktą kildinančioms pojūčių jungtims suteikdami rizominį pavidalą atveriame ne tik gelminius pojūčių prigimties principus, bet ypač produktyvumą – ką pojūčiai gali sinestezijoje. Taip panašiai Deleuze’as klausė apie patį kūną, esą mes netgi nežinome, ką kūnas gali...

Post scriptum Vadinasi, aukščiau įvairiais aspektais aptarta Deleuze’o sąvoka „rizoma“ yra universalus sudėtingų nestruktūruotų, chaotiškų pojūčių sampynų pažinimo metodologinis įrankis, praveriantis neįžengiamą sinestezijos fenomeno savitumą. Kita vertus, ši metaforiška sąvoka sudaro palankias...

Klystkelis neatsiejamas nuo vilionės, traukos, gundymo (plg. senosiose lietuvių sakmėse paplitusio žaltvykslės vaizdinio sinesteziškumą), t. y. nuo to, kas neturi galutinio tikslo. Tokia begalinė ir betikslė yra Deleuze’o projektuojama geismo trajektorija. Pastaroji išnyra sinestezijoje – tiek...

Knygoje apie Francisą Baconą Deleuze’as išsamiai plėtoja pojūčių sąvoką, stebėdamas, kaip ją vartoja Cézanne ir kaip ji gali būti pritaikyta Bacono tapybai, dalydamas jutimą į du komponentus – perceptus ir afektus (plg. Richardo Cytowico „pojūčių elementus“ sinestezijos sampratoje). Deleuze’o ir...

Pojūčiai veržiasi į sinestezinį aktą ne tam, kad prarastų savo tapatybę, bet, priešingai, kad taptų junginiu, kompozicija, ansambliu, pagaliau – nesibaigiančia variacija. Už kiekvieno pojūčio stūkso kitas pojūtis; ši sensorinė paranoja akivaizdžiausia meno kūriniuose, kuriuose gryniausias vienos...

Deleuze’o pojūčių samprata neprieštarauja sinestezijos struktūriniam rizomiškumui. Pojūčių tema Deleuze’o kūryboje įgyja didėjantį rezonansą darbuose, parašytuose po 1980 m. Pojūtis tampa įprasta sąvoka spekuliacijose apie estetiką, biologiją ir filosofiją. Tai įvyksta tuo pat metu, kai jis...