Radiniai

Jan Karłowicz’s Correspondence with the Representatives of Lithuanian Culture and Science, His Co-operation with Cultural and Scientific Associations Summary. Correspondence with Lithuanian cultural and scientific representatives was mostly oriented towards the collection of folklore and...

Laiškų sąrašas 1874 08 21 Jan Jucewicz laiškas Janui Karlovičiui, Świadoście, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas F1185|10, b. 236, l. 7. 1882 11 20 Zygmanto Horodeckio laiškas Janui Karlovičiui, Kazanė, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, J. Karlovičiaus fondas...

Šaltiniai, literatūra Ambrazas, Vytautas (sud.), Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. Biržiška, Vaclovas; ir kt. (sud.), Lietuvių enciklopedija, t. 10: Juozas Girnius, Jonas Puzinas (sud.), Jungtinės Amerikos Valstybės – Karikatūra, Boston...

Lygindami šių draugijų veiklą galime įvertinti ir to meto lietuvių kalbos situaciją – žmonės vis dėlto nenuleido rankų, stengėsi analizuoti kalbos menkėjimo priežastis, ieškojo išeičių. J. Karlovičius, dalyvavęs to meto draugijose, rinkęs informaciją apie kalbą, atliko labai didelį išsaugojamąjį...

Taigi J. Karlovičius plėtė interesų ratą, stengdamasis saugoti lietuvių kalbą ir surinkti svarbiausius jos faktus. Šios draugijos susirinkimai, iš kito laikmečio žiūrint, atrodo kaip gulbės giesmė lietuvių kalbai Mažojoje Lietuvoje, nes jau nemažai Lietuvių literatūros draugijosLietuvių...

Vėliau buvo nemažai susirinkimų, kuriuose bent vienas klausimas būdavo skiriamas lietuvybei: 9 pav. „Birutės“ draugijos skelbimas

„Birutės“ draugija rinkdavosi beveik kas mėnesį, kartais Tilžėje, „vokiszkojo buto“ / „Vokiecziu buto“ svetlyčioje, „gaspadoje p. Augusto Paarmanno“, „Stulbeikių ulyčioje“, kartais Klaipėdoje, netoli gelžkeldvario, Lazdynuose (Pilkainio paviete), Smalininkuose, Ragainėje, „svetlyčioje...

Jano Karlovičiaus ryšiai su draugijomis J.Karlovičius, siekdamas spręsti platesnius kalbinius klausimus, stengėsi įsitraukti ir į kolektyvinę veiklą. Jis buvo Lenkų mokslų akademijos (1877), taip pat Lietuvių literatūros (vok. Litauische litterarische Gesellschaft), Mažosios Lietuvos ir lietuvių...

8 pav. Vincento Bakučio laiškas J. Karlovičiui

J. Karlovičiui su J. Šliūpu teko gana gražiai pabendrauti ir vėliau, ne vien kalbiniais klausimaisReikia tiesiog stebėtis, kaip gerai suvokė ir giliai pajuto mūsų tautinio judėjimo dinamiką tas lenkų mokslininkas. Lyg atsidėkodamas J. Šliūpas parašė palankią recenziją Aušroje apie J...

Jis pateikia tik kelis „perėjunu“ liuberiškosPirmasis ją rankraštiniame žodynėlyje Liuberiska arba senų ubagų kalba pateikė Matas Jonas Slančiauskas (1850 02 21–1924 04 11). Rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne [LMD I 905, toliau vadinamas L]. Liuberišką...

7 pav. Jono Šliūpo atvirlaiškis Janui Karlovičiui

Laiškuose bandomos aiškinti ir etimologijos: 1883 m. kovo (jis rašo – Marcziaus) 6 d. laiške teigia, kad Dievų ir dievaičių vardai nėra patikimi, nes raštininkai juos užrašinėjo iš gyvosios kalbos. Jei jie būtų išmanę paleografiją (t. y. rašybą), tai būtų patikimesni. Pateikiami keleto žodžių...

Ieškant, į kurį miestą orientuotis dėl lietuviškumo, pasirenkamas Kaunas, o lietuviška kalba pasirinkta „pietų-vakarų kalno lietuwiško“Omenyje turima Mažosios Lietuvos lietuvių kalba.1883 05 20 Stanislovo Railos laiškas Janui Karlovičiui., nes „ta kalba yra wisu pritinkiausia dėl raszto, Kaunas...

Laiškuose iškeliami ir spaudos reikalai, padėsiantys lietuvybės sklaidai. S. Raila, norėdamas Kaune įkurti spaustuvę, pažeria kritikos Aušros redaktoriuiPirmiesiems Aušros numeriams rašė apie 20 autorių. Daugiausia rašė Jonas Basanavičius, M. Davainis-Silvestraitis, Jurgis Zauerveinas ir Andrius...

Šių knygų, leidinių pavadinimai išryškina rimtą J. Karlovičiaus požiūrį į lietuvių kalbą, rėmimąsi svarbiais to meto leidiniais siekiant geriau pažinti kalbos struktūrą, dvasią, istoriją. Šios visos knygos buvo minimos ne veltui. Apie J. Karlovičiaus tikslus S. Raila rašo viename iš savo laiškų...

Daugiausia jų laiškuose kalbama apie lietuvių kalbos, kultūros duomenis, knygas, pagalbininkus. Svarbią vietą laiškuose užima moksliniai darbai – Augusto Šleicherio pirmoji mokslinė lietuvių kalbos gramatika Litauische Grammatik (1856), Frydricho Kuršaičio Grammatik der littauischen Sprache von...

Pagrindinė kryptis lietuvių laiškuose J. Karlovičiui yra ne kalbos dalykai, o susirūpinimas dėl tautos dabarties ir ateitiesŽr. Vida Girininkienė, „Stanislovo Railos laiškai Janui Karlovičiui 1883 m.“, p. 98.. Pagrindinis ir daugiausia žinių suteikęs asmuo buvo S. Raila, labai daug laiškų...

E. Vekenstedo darbas buvo išleistas, tačiau greitai paaiškėjo, kad tai falsifikacija, apie tai rašė ir kritikai. 5−6 pav. E. Vekenstedo knygos Die Mythen, Sagen und Legenden der Zamaiten (1883) kritika

Kiekvienas iš laiškų po detalę atskleidžia autentišką, gyvą kultūrinę to meto situaciją, žmones, įvykius. Iš susirašinėjimo su straipsnyje minimais visuomenės veikėjais išryškėja dar viena svarbi detalė: tuo laikotarpiu buvo rengiamas Edmundo Vekenstedo (Edmund Veckenstedt, 1840–1903) Die...