Radiniai

Muštukai rodo, kad gyvenvietėje skaldytas titnagas ar kitos uolienos. Paprastai šie radiniai atpažįstami iš utilizacijos požymių viename ar abiejuose apvalainuko galuose – nuo smūgiavimo paviršius darosi šiurkštus, suskilinėja, tai matyti plika akimi. Naudoti skirtingų uolienų vidutinio dydžio...

Muštukai Analizuojamų gyvenviečių archeologinėje medžiagoje buvo aptikta 13 muštukų (sudaro 10 proc. visų įrankių): 5 vnt. Sudotos 2 gyvenvietėje, po 2 vnt. Neravų 1, Karaviškės 6 ir Titno 1A objektuose, po 1 vnt. Kabelių 2 ir Šaltaliūnės 1 gyvenvietėse (16 pav.). 16 pav. Muštukai: a) Sudota 2...

Šlifuotuvų buvo aptikta kone kiekvienoje analizuotoje gyvenvietėje (14 proc. visų dirbinių). Šie įrankiai, turintys gludinimo žymių, galėjo būti naudoti dvejopai: a) rankoje laikant šlifuotuvą ir juo gludinant daiktą iš reikiamų pusių; b) daiktą zulinant į šlifuotuvo paviršių (kaitaliojant...

Ypač gili įduba rodo trintį tarp dviejų kietų medžiagų (uolienų), tačiau tai jau dažniausiai esti trintuvės, trinamosios girnos, kurios paprastai turi dvi uolienines dalis: pagrindą ir trintuvą. Šiuo atveju trintuvo nusizulinusio paviršiaus santykinis plotas bus didesnis už paprasto šlifuotuvo...

Šlifavimo įrankiai Šiai grupei priskirtos įvairaus dydžio šlifavimo plokštės ir šlifuotuvai. Šlifavimo plokščių ir plokštelių fragmentai sudaro 46 proc. dirbinių (15 pav., a, b). 15 pav. Šlifavimo plokštės: a) Verbiškių 1, LNM (Vidmanto Balkūno nuotrauka), b) Upėtų 1 (Gabrielės Gudaitienės...

Netitnaginių uolienų dirbiniai Lietuvos finalinio paleolito–mezolito laikotarpiais datuojamų gyvenviečių archeologinėje medžiagoje netitnaginių uolienų dirbinių daugumą sudaro šlifavimo įrankiai, taip pat rasta muštukų ir kitokios paskirties dirbinių (5 diagr.). 5 diagrama. Netitnaginių uolienų...

Daugelyje gyvenviečių (pvz., Karaviškės 6) aptinkami ir kartais net inventorinti granito nuoskalos-trupiniai netraktuotini kaip uolienų skaldymo rezultatai. Tai veikiau keramikos priemaišoms reikalingo grūsto granito liekanos. Taip pat aptikta inventorintų artefaktais nelaikytinų mažų akmenukų...

Daugiausia radinių rasta Pasienių 1 (645 vnt.), Sudotos 2 (359 vnt.), Sudotos 4 (134 vnt.) gyvenvietėse. Kiek mažiau aptikta Rėkučių 3 (103 vnt.), Neravų 1 (102 vnt.), Šaltaliūnės 1 (53 vnt.) archeologiniuose rinkiniuose. Kituose objektuose buvo identifikuota mažiau nei po 30 radinių. Šie...

Beveik 94 proc. radinių sudaro įvairaus pobūdžio ruošiniai, likusi dalis – dirbiniai. Statistiškai toks radinių santykis nesiskiria nuo įprasto titnaginių radinių ruošinių ir dirbinių santykio. Lietuvos archeologijoje daugiau dėmesio iki šiol skirta aiškiems, dideliems netitnaginių uolienų...

2 diagrama. Dirbinių kiekis bendrame netitnaginių uolienų radinių kontekste / Diagram 2. Non-flint raw material finds and artifactsDirbiniai ir jų fragmentai – artifacts and their fragments, kiti radiniai – other finds. 3 diagrama. Ruošinių tipų pasiskirstymas / Diagram 3. Distribution of raw...

Netitnaginių uolienų radiniai Lietuvos finalinio paleolito–mezolito archeologinėje medžiagoje buvo identifikuota 1 514 radinių. Duomenų statistiką iliustruoja diagramos (1–5). 1 diagrama. Netitnaginių uolienų radinių kiekis gyvenvietėse / Diagram 1. Number of non-flint raw material finds in...

Atskirai reikėtų aptarti ir medžioklės vietas. Kartais sunku atskirti, ar aptiktas objektas yra gyvenvietė, ar tiesiog medžioklės aukos išdorojimo stovyklavietė. Tokioje vietoje buvo vykdoma visokeriopa veikla – nuo uolienų skaldymo įrankiams gaminti iki mėsos gabalų susipjaustymo. Su uolienų...

Archeologai ir geologai iki šiol yra nustatę keletą egzotinių netitnaginių uolienų rūšių, naudotų (ar atsineštų jau dirbinių pavidalo) neolito ir vėlesniais laikotarpiaisŽr. Algirdas Gaigalas, „Akmeninių kirvukų ir kitų akmens įrankių petrografinė sudėtis ir medžiagos šaltiniai“, p. 25–26.. To...

Uolienų pasirinkimas Aptarus kiekvienos uolienos petrografines savybes galima analizuoti, kokiais kriterijais remiantis žaliava buvo pasirenkama. Akmens amžiaus žmogus uolienas suprato visai kitaip, nei šių dienų geologai, tačiau jas skirti, prognozuoti skalumą, lūžį, patvarumą ir kitas savybes...

Dolomitas slūgso sluoksniais ir tarpsluoksniais. Lietuvoje dolomitas kasamas šiaurės vakaruose, Skaistgirio, Klovainių ir Petrašiūnų telkiniuoseŽr. Viktoras Kemėšis, Augustinas Linčius, Juozas Paškevičius, Enciklopedinis geologijos terminų žodynas, p. 103.. Lietuvoje randamas dolomitas ypač...

Skalūnas lengvai skyla plokštelėmis, dėl to netinka įrankiams, kuriais dirbant smūgiuojama (muštukams, plaktukams, kirveliams), gaminti. Vis dėlto iš itin tankaus skalūno, ypač Šiaurės Europos ir Šiaurės Rusijos kraštuose, buvo gaminama daug skalūninių kirvelių, antgalių, peilių/durklųEgidijus...

Porfyritai yra paplitę įvairaus geologinio amžiaus platforminėse ir kalnodaros srityse, kur sudaro lavos dangas, daikas, štokus. Lietuvoje randami riedulių ir gargždo frakcijos pavidaloŽr. Viktoras Kemėšis, Augustinas Linčius, Juozas Paškevičius, Enciklopedinis geologijos terminų žodynas, p...

Riolito paplitimas platus. Lietuvoje randamas riedulių ir gargždo frakcijose. Riolito skalumas panašus į kvarco, kriauklinio lūžio, įvairiakryptis, taigi ir galimų gaminti įrankių spektras analogiškas. Būdingi riolito atspalviai šviesūs – balkšvi, pilkšvi, gelsvi ir pan.Andrej Spiridonov...

Aleurolitai yra ypač smulkiagrūdžiai, tankūs, tolygios tekstūros. Gali būti skaldomi, tačiau labiau tinka gludinimo, galandimo įrankiams gaminti. Uoliena lengvai dūlėja, todėl aštresnės kraštinės ir briaunos greitai nusizulina. Aleurolitų atspalviai dažniausiai šilti pilkšvi ir rusvi. Riolitas –...

į Lietuvą piroklastinės uolienos daugiausia atkeliavo iš Švedijos teritorijos, jų atnešė ledynas. Šios uolienos dažniausiai esti tamsios juosvos spalvos. Šviesesnių atspalvių piroklastų kūnai galėjo nebent būti atnešti iš pietinių regionų (pvz., Karpatų kalnų) kalnų masyvųGediminas Motuza ir...