Radiniai

L. Davido kronikos informacija gali būti perskaitoma ir interpretuojama įvairiai. Panašu, jog savas, t. y. savos bendruomenės, nuskurdęs ar pasiligojęs varguolis nelaikomas elgeta, nes jis tos pačios bendruomenės ir išlaikomasPlg. su iki pat XX a. išlikusia tradicija visiems kaimo gyventojams...

Vertingų žinių apie elgetas XVI a. antroje pusėje perteikia Lukas Davidas. Prūsijos kronikoje informacija apie elgetas iš pirmo žvilgsnio gana prieštaringa, tačiau būtent tai ir atskleidžia vieną iš galimų elgetų ir senųjų kulto tarnų sutapatinimo priežasčių. Visų pirma L. Davidas rašo, kad...

Rašytinių šaltinių duomenys Kada elgetos atsirado baltų kraštuose, vargu ar galėtume tiksliai pasakyti remdamiesi šiandien turimais duomenimis. Rašytiniuose šaltiniuose apie juos žinių (tiesa, fragmentiškų ir net prieštaringų) randame tik nuo XVI a. Vis dėlto to laikotarpio kronikose užfiksuota...

Pirmieji elgetos, kai kurių tyrinėtojų žiniomis, radosi tik griūvant Antikos civilizacijaiŽr. Иван Гаврилович Прыжов, Нищіе на святой Руси: матеріалы для исторіи общественнаго и народнаго быта в Россіи, c. 4.. To laikotarpio elgetos su savimi nešiojosi senųjų dievų atvaizdus ir už jų...

Straipsnių, kuriuose vienu ar kitu aspektu paliečiamas elgetų sluoksnis, jų raiška tradicinėje kultūroje (be jau minėtų), yra paskelbę Albinas RekašiusŽr. Albinas Rekašius, „Apeiginės aukos elgetoms“, p. 19–20., Alfonsas Motuzas, Dalia ČerniauskaitėŽr. Dalia Černiauskaitė, „Elgetos vaizdinys...

Įvadas Šio straipsnio tikslas – remiantis šiandien žinoma XVI–XVIII a. rašytinių šaltinių medžiaga, XIX–XX a. tautosaka, papročiais, tikėjimais, parodyti ikikrikščioniškosios religijos žynių, krikščionių bažnyčios dvasininkų ir elgetų sąsajas XVI–XVIII a., apžvelgti raidos nuo žynio iki elgetos...

Santrauka. Kada elgetos atsirado baltų kraštuose, remiantis šiandien turimais duomenimis, vargiai galėtume tiksliai nurodyti. Rašytiniuose šaltiniuose apie juos žinių (tiesa, fragmentiškų ir net prieštaringų) randame tik nuo XVI a. Vis dėlto to laikotarpio kronikose užfiksuota informacija...

“Table of God” in the Written Sources of Lithuanians Summary. All over Lithuania, for Christmas Eve supper, traditionally and currently, hay or straw has been put under the tablecloth. Ethnologists, mythologists, and folklorists fail to agree about its origin or symbolic meaning. The data of...

Literatūra Balys, Jonas, Lietuvių kalendorinės šventės, Vilnius: Mintis, 1993. Balys, Jonas, Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai: lietuvių tautosakos lobynas X, Silver Spring, MD, 1986. Balys, Jonas, Raštai, t. V, parengė Rita Repšienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos...

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną gana svarbią apeigų detalę – visa aukojamo gyvulio arba paukščio mėsa turi būti suvalgyta, o visa kita – sudeginta arba užkasama į žemę. Galima numanyti, kad šiaudai taip pat turėjo būti sudeginti, nes tokios paprastai esti ritualo sąlygos – ne tik visas...

Karvių šventinimo apeigų altorius – pirkios viduryje pastatytas pūras, ant kurio šeimininkas vietoj staltiesės uždeda šieno, o šeimininkė ant šienodeda pyragusPrieš pradedant valgyti šeimininkė veršeliui įbruka truputį varškės tarp dantų ir patepa nasrus tardama: „Uzauk Sweiks! Pons Diews te...

Pretorijus teigimu, rugiapjūtės šventė pradedama dar išvakarėse. Šeimininkas nueina į javų lauką, ten slapta nupjauna saują rugių ir parneša į klėtį, kur bus laikomi iškulti naujojo derliaus grūdai. Ryte, prieš išeinant kirsti rugių, šeimininkas arba maldininkas minėtąją javų saują padeda ant...

Sekdamas Strijkovskiu bemaž identiškai tas pačias rudens aukojimo apeigas aprašo ir Guagninis 1578 m. Tiesa, skirtingai nuo Strijkovskio, Guagninis staltiesės nemini, tad stalas aukojimui čia paruošiamas apkreikus jį šienuŽr. ten pat, 474.. Strijkovskio ir Guagninio informacijos dėl stalo...

Antai Strijkovskis 1582 m. aprašo, kaip žemaičiai kaimiečiai kiekvienais metais spalio mėnesio pabaigoje, sudoroję derlių, pagonišku papročiu švenčia tokią šventę: „…Tada jie keldavo sudėtinę puotą, į kurią susimesdavo visi, kartais iš trijų ar net keturių kaimų. Sueina, būdavo, į vienus namus...

Reikšmingų detalių, susijusių su namų altoriaus parengimu aukojimui, perteikia Karaliaučiaus slaptajame archyve rastas dokumento fragmentas – „lapelis iš dingusio laiško“Toks pavadinimas užrašytas ranka nežinomo autoriaus XVI a. (žr. ten pat, p. 165)., kuriame rašoma: Greičiausiai dėl to, kad...

Davido kronikoje (XVI a.) gana išsamiai aprašytas ožio aukojimas dievams, kurį atlieka paprašytas vaidila, „kada ligonis ar rūpesčių prispaustas žmogus pareiškia esąs pasiruošęs“. Aukojamo ožio galva nupjaunama ir įmetama į ugnį. Po to nulupto ožio mėsa supjaustoma, o širdis, plaučiai bei...

Kur kas daugiau informacijos apie ritualinę šiaudų paskirtį XVI–XVII a. randame Luko Davido, Strijkovskio kronikose, lapelyje „iš dingusio laiško“ bei Pretorijaus „Prūsijos įdomybėse“. 1 lentelė. Šiaudai (šienas) XVI–XVII a. aukojimo apeigoseŠaltinisVietaAltoriusPatiesalasAukaLaikasAdresatas...

Išvardytieji pavyzdžiai rodytų, jog paaiškinti šiaudų (šieno) ant Kūčių stalo (o dar labiau kituose papročiuose, magijoje) ritualinę prigimtį remiantis vien krikščioniškąja simbolika būtų kebloka. Labiau tikėtina, kad šiaudai, šienas įvairiose apeigose atsirado dėl universalių savybių, kurios...

O kur dar įvairūs kiti papročiai, tikėjimai, burtai, kuriuose taip pat įžiūrėtina simbolinė šiaudų prasmė. Minėtinas šiaudinio kūlio – (pramotės, namų dievybės?) statymas kiemo viduryje pasitinkant parvedliaujamą marčią, pirmo ir paskutinio javapjūtės pėdo (gaspadoriaus, šeimininko, svečio)...

Marinimo, laidotuvių papročiuose šiaudai greičiausiai įprasmina jungtį tarp šio ir ano pasaulių, t. y. atlieka mediatoriaus fukciją. Matyt, būtent dėl šios priežasties mirštantis žmogus guldomas ant asloje pakreiktų šiaudųŽr. Jonas Basanavičius, Iš gyvenimo vėlių ir velnių, p. 103; Gimtasai...