Radiniai

Kita vertus, kautynės ties Gumbine įvardyto periodo publikacijose, paskelbtose Rytų Prūsijoje, neretai traktuojamos kaip „persilaužimo momentas“F. Requadt, Wie wir Ostpreußen befreiten: Aufzeichnungen, aus der Augustfeldzug 1914, S. 55., sutrukdęs susijungti Rusijos 1-osios ir 2-osios armijų...

Taigi, Tanenbergo memorialo reikšmę pabrėžusių publikacijų kontekste susidarė prielaidos formuotis ne tik gen. feldmarš. P. von Hindenburgo kaip „Rytprūsių gelbėtojo“ įvaizdžiui, bet ir jo kaip „neklydusio stratego“ ir „pasišventusio karvedžio“Hans Niemann, Hindenburgs Siege bei Tannenberg und...

Galima teigti, kad išskirtuoju laikotarpiu lygiagrečiai su kautynių prie Tanenbergo mitemomis buvo kuriamas 1924–1927 m. sukurto Tanenbergo memorialo, kaip ekstraordinarinės reikšmės simbolio, naratyvas. Išskirtini mažiausiai keturi suvokiniai, sudarantys minėto naratyvo turinį: 1) 1914-ųjų...

Turinio atžvilgiu publikacijoms apie Tanenbergo kautynes artimi, tačiau semantinės sandaros požiūriu specifiški, yra atskiri leidiniai, skirti Tanenbergo memorialo (po 1935 m. – Hindenburgo mauzoliejaus) reikšmės Vokietijai ir vokiečių nacijai tematikai. 1920–1939 m. įvardytai tematikai buvo...

Turinio atžvilgiu publikacijoms apie Tanenbergo kautynes artimi, tačiau semantinės sandaros požiūriu specifiški, yra atskiri leidiniai, skirti Tanenbergo memorialo (po 1935 m. – Hindenburgo mauzoliejaus) reikšmės Vokietijai ir vokiečių nacijai tematikai. 1920–1939 m. įvardytai tematikai buvo...

Esminis jo bruožas – „prieš gaivališką priešą“ pasiektos pergalėsŽr. August Pott, Auf dem Schlachtfeld von Tannenberg: eine Siegespredigt gehalten in Dankheim und Puchalowo am 1. September 1914 von Divisionspfarrer, Privatdozent Liz, S. 3–8. leitmotyvas, o Verdeno ir Langemarko mitai semantiškai...

Tačiau 1920–1939 m. Tanenbergas, gen. feldmarš. P. von Hindenburgo personalija bei gen. E. Ludendorffo vaidmens kontroversijos tapo dominuojančiais Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijos diskurso tarpukario Vokietijoje naratyvais. Minėtuoju tarpsniu kautynių prie Tanenbergo, gen. feldmarš. P...

Manytina, 1914–1915 m. formavosi prielaidos atsirasti kontrastuojantiems Tanenbergo, Mozūrijos (abiejų etapų) bei Stalupėnų, Gumbinės ir Tilžės kautynių reikšmės vertinimams Vokietijos imperijos valdžios bei karinės vadovybės sluoksnių ir Rytų Prūsijos lokalinių politinių bei visuomeninių grupių...

Publikacijų įvairiais Didžiojo karo Rytų Prūsijoje atminimo aspektais (pa)skelbimo dinamikos kiekybinė-statistinė analizė sudaro prielaidas pabandyti identifikuoti tam tikras atsiminimų apie „rusmetį“, „rusų tvaną“, „Rusijos invaziją“, „rusų prakeiksmą“ Rytų Prūsijoje turinio kaitos tendencijas...

Naujos teminės rubrikos, skirtos įvairiems Didžiojo karo Rytų Prūsijoje refleksijos aspektams, ypač atsirado 1920–1939 m. laikotarpiu. Tai buvo buvo Gumbinės mūšio (7 publikacijos), gen. Maximilliano Prittwitzo vadovavimo Vokietijos 8-ajai armijaiRengiantis karui su Rusija vadovavimas Rytprūsių...

Tačiau 1917–1919 m. laikotarpiu iš nurodytų teminių grupių tvirčiausią poziciją išlaikė tik Rytų Prūsijos provincijos atkūrimo (29 publikacijos) rubrika (šios tematikos publikacijos nestokojo aktualumo, nes išskirtuoju laikotarpiu Rytprūsių atkūrimo procesas įgavo intensyvų pagreitį, kuris iš...

Remiantis pateiktais empiriniais duomenimis ir jų preliminaria statistine analize galima konstatuoti, kad Didžiojo karo ir tarpukario laikotarpiais Vokietijoje susiformavo gana fragmentiškas „rytprūsiškojo“ karo etapo refleksijos rašytinių atsiminimų diskurse spektras. Tyrime nurodytais...

Remiantis struktūralistinės naratologinės bei turinio analizės prieigomis šiame tyrime išskirtos 25 tematikos (teminės grupės, rubrikos), susijusios su Didžiojo karo „rytprūsiškojo“ etapo refleksijomis minėto laikotarpio Vokietijos publicistiniame diskurse: 1) kautynės prie Tanenbergo (gen...

Didžiojo karo atminties aktualumą Vokietijos visuomenei, jo nuomone, didino kontroversiška Versalio sutartis, pokariniai politiniai sukrėtimai (1918–1919 m. revoliucija ir kaizerio Wilhelmo II pasitraukimas iš sosto, 1920 m. pavasario neramumai Berlyne (vadinamasis Kappo pučas), demilitarizuotos...

Jo manymu, išskirtuoju momentu Tai buvo Vokietijos kaip „pokarinės šalies“ ir vokiečių kaip „pokarinės visuomenės“ formavimosi rezultatas. Istoriko Gerhardo Hirschfeldo nuomone, Benjamino Schultės tvirtinimu,

Remiantis pateiktais empiriniais duomenimis galima formuluoti kai kurias preliminarias tezes. Pastebima, kad atsiminimų publikavimo dinamika Rytų Prūsijos leidybiniuose centruose aptariamuoju laikotarpiu buvo gana permaininga. Pavyzdžiui, 1924 m. įvardyta tematika Rytprūsiuose paskelbta 1...

3 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1920–1939 m.Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen...

2 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1917–1919 m.Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen...

1 diagrama. Atsiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematikos (teminės rubrikos arba naratyvai) ir jų publikavimo dinamika Vokietijoje (kartu ir Rytų Prūsijoje) 1914–1916 m.Sudaryta pagal: Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen...

Remiantis kiekybine bibliografinės medžiagos analize galima išskirti intensyviausią publikacijų, skirtų Didžiojo karo Rytų Prūsijoje patirčių refleksijos tematikai, (pa)skelbimo periodą – 1914–1916 m. tarpsnį, kuriuo (per 3 metus) buvo publikuota daugiau kaip 175 (iš jų apie 35 – Rytų Prūsijoje)...