Radiniai

Liberaliosios minties raidos neaptarsime, nes tam skirta gausi literatūra. Atkreipsime dėmesį tik į su ta raida susijusius laisvės paradoksus. Pirmąjį siejame su paminėtomis I. Kanto ir G. W. Hegelio mintimis. Jas apvainikuoja garsusis J.-P. Sartre’o teiginys, kad žmogus yra pasmerktas laisvei...

Bet akcentuojant žmogaus laisvą valią pati laisvės sąvoka filosofinėje literatūroje apibrėžiama gana miglotai. Pavyzdžiui, B. Spinoza ją apibrėžė net taip: Chrestomatiniu ir itin kvestionuojamu tapo jo teiginys, kad laisvė yra ne kas kita kaip suvokta būtinybė. Laisvės ir moralinių pasirinkimų...

Bet tokios laisvės ir laisvos valios sampratos iki šiol kelia sumaištį, ir dauguma filosofų sutaria tik dėl vieno: laisvos valios koncepcija yra tampriai susijusi su moraline atsakomybe. Pirmasis apie tai prabilo AristotelisŽr. Aristotelis, „Nikomacho etika“, p. 98–102, 187–193.. Nors termino...

Jeigu į pirmą klausimą randama daug įvairių atsakymų, tai klausimas, ar laisvė yra vertybė, iki šiol net nebuvo keltas, tyliai tarsi sutariant, kad taip ir yra. Bandysime šiuo nebyliu sutarimu bent suabejoti. Tiesa, numatoma straipsnio apimtis neleis pateikti visų galimų argumentų, bet tikimės...

Įvadas Laisvės, lygybės ir teisingumo idėjos tapo ne tik intensyvaus filosofinio diskurso objektu, bet ir politinės kovos įrankiais. Ryškiausiai tai regima politinės nepriklausomybės sferoje, ypač tais kritiniais laikotarpiais, kai paaštrėja tarpvalstybiniai konfliktai arba prasideda...

Santrauka. Laisvės, lygybės ir teisingumo idėjos tapo ne tik intensyvaus filosofinio diskurso objektu, bet ir politinės kovos įrankiais. Ypač ryškiai tai regima plintant neoliberalizmo, kurio tikslas – laisvės viešpatija, ideologijai. Kita vertus, dabartiniuose socialiniuose ir politiniuose...

Value Space-Time: The Problem of Change and Stability Summary. The paper analyses the space-time dimension of values, which is understood as dispersion of values in time and space. Here the space is considered to be not only as “a map of values” but also as the third dimension – “the depth of...

Literatūra Adomonienė, Rūta; Adelė Astromskienė, “Connection of Youth Entrepreneurial Activity and Value Principles,” Viešoji politika ir administravimas, 2013, t. 12, nr. 3, p. 470–482. Ayer, Alfred Jules, „Etikos ir teologijos kritika“ | Bronislovas Kuzmickas (sud.), Gėrio kontūrai: iš XX a...

Svarbiausias galimas priekaištas pastarajai koncepcijai – joje įžvelgiamas redukcionizmas (paprasčiau sakant, klausiama, ar teisėta yra gamtamokslines teorijas taikyti socialiniams reiškiniams). Jau matėmeŽr. ten pat, p. 106–128., kad redukcionizmas gali būti redukuotas, t. y. suprantamas kur...

Mūsų manymu, grįsti vertybių erdvėlaikio kaitą ir toje kaitoje esminių vertybių „išlikimą“ galima naudojantis ir sinergetikos įžvalgomis. Jas jau esame plačiai išanalizavęŽr. Saulius Kanišauskas, Sinergetinio pasaulėvaizdžio kontūrai: moksliniai ir filosofiniai aspektai, 2008; Filosofinės...

Visai kitaip esmines vertybes grindžia analitinis filosofas R. M. BaderisŽr. Ralf M. Bader, “Towards a Hyperintensional Theory of Instrinsicality,” 2013.. Jis vertybes sieja su daiktų ar reiškinių savybėmis ar ypatybėmis (properties) ir analizuoja skirtumus tarp esminių (intrinsic) ir neesminių...

Pateiksime tris galimus atsakymų variantus: fenomenologinį, analitinį ir sinergetinį. Fenomenologinį požiūrį bene ryškiausiai pateikė A. MickūnasŽr. Algis Mickūnas, “Transcendental Ground of All Values,” 2008; Social Value and Individual Worth, p. 99–122.Analizuodamas demokratijos vertybes...

Vertybių dimensijos pačios savaime vertybinių sprendimų pateikti negali, todėl siekdamas praktinių tikslų R. Hartmanas sukūrė vertybių profilių (vertybių pjūvių, arba tipiškų vertybių bruožų), kuriuos įmanoma nustatyti, o kai kuriais atvejais net „apskaičiuoti“, teoriją. Vertybių profiliai tai –...

Esmines (savaimines) vertybes postuluoja ir mokslinės (formaliosios) aksiologijos pradininkas Robertas HartmanasŽr. “Formal Axiology,” 2014; Robert Kinsel Smith, “Axiology and Attorney Compensation,” 2014.. Savo vertybių trijų dimensijų koncepcijoje tai, ką analitiniai filosofai vadina...

Analitiniai filosofai tvirtinaŽr. Ralf M. Bader, “Towards a Hyperintensional Theory of Instrinsicality,” 2013; “Value Theory,” 2012., kad vienareikšmiškai ir tiksliai apibrėžti tokius terminus kaip vertė ir vertybė praktiškai yra neįmanoma, bet apie ką mes kalbame, vartodami tuos terminus...

Nevertinant šių teorinių įžvalgų „gylio“ (t. y. jų reikšmingumo, prasmingumo), išsamesnė jų analizė rodo, kad, nepaisant jų regimo prieštaringumo, jos viena kitą papildo. Tą patį galima pasakyti ir apie tomis teorijomis grindžiamas vertybių hierarchijos (vertybių erdvėlaikio „aukščio“) sistemas...

Krikščioniška vertybių teorija grindžiama mintimi, kad aukščiausia vertybė yra Dievas, ir būtent Dievas grindžia visas kitas vertybes, būdamas jų šaltinis. Transcendentalizmo krypties atstovai (jiems pirmiausia priskiriami neokantininkai W. Windelbandas ir R. Rickertas) vertybes traktavo kaip...

Tačiau vis dėlto įvairias vertybes ir jų kilmę aiškinančias teorijas, įvardytas filosofijos enciklopedijoje, žodynuose, žinynuoseŽr. “Axiology,” 2014; “Axiology: A Theory of Value,” 2014; E. J. Bond, “Value, Concept of…,” 2001; Abraham Edel, “Value, Theory of…,” 2001; “Formal Axiology,” 2014...

Vertybių erdvėlaikio kontūrai Susigaudyti šiuolaikiniame vertybių erdvėlaikyje ganėtinai sunku. Tiek kokybiškai skirtingų vertinimo objektų įvairovė, tiek bendrų vertinimo kriterijų nebuvimas kartais net verčia klausti: apie ką kalbama, kai kalbama apie vertybes? O gal iš viso tokio dalyko, kaip...

Čia pateikėme tik kai kuriuos vertybių kaitos pavyzdžius. Greta tapusių tradicinėmis (darbštumas, sąžiningumas, pareigingumas, teisingumas ir t. t.) dabar įvardijamos ir tokios vertybės, kaip minties laisvė, bendradarbiavimas, manipuliavimo ir prievartos atsisakymas, rūpestis kitais...