Radiniai

To Act Not Recommended to Ignore: French Reaction to the Ultimatums Presented to Lithuania in 1938–1939 Summary. The foreign policy of Lithuania lived through two difficult challenges in the period of 1938–1939: it accepted Polish and German ultimatums. Being the most influential democratic...

Šaltiniai ir literatūra 1938 01 07 Lietuvos pasiuntinio Paryžiuje P. Klimo pranešimas „Nusavinimai Klaipėdoj“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 648, ap. 1, b. 29, l. 19–22. 1938 03 14 Lietuvos ministrų kabineto posėdžio protokolas, LCVA, f 923, ap. 1, b. 1025, l. 49...

Gana intensyvios politinės paramos epizodas greit baigėsi. Prancūzijos elgsena su sąjungininke Čekoslovakija, kilus pavojams šios valstybės teritoriniam vientisumui, o vėliau ir valstybingumui, pagrįstai skatino Lietuvą nepuoselėti iliuzijų 1939 metais. Nuostata vengti politinių žingsnių, kurie...

Informuodamas A. Legerą apie Vokietijos pateikto ultimatumo Lietuvai priėmimą P. Klimas pabrėžė, kad pajūrio teritorijos netektis turės daugiau ekonominių nei moralinių pasekmių, nes nematoma siena visus penkiolika bendrabūvio metų skyrė Klaipėdą nuo KaunoŽr. 1939 03 23 Prancūzijos užsienio...

Vokietijos kariuomenės telkimas, rengiantis Čekoslovakijos okupacijai, skatino naujus Lietuvos mėginimus kuo tiksliau sužinoti Prancūzijos poziciją Klaipėdos krašto užėmimo atveju. Kovo 14 d. pasiuntinys P. Klimas apsilankė pas Politikos departamento Europos reikalų direktorių Charles’į Rochatą...

Dėl Klaipėdos krašto Lietuvos vyriausybė nuolat palaikė ryšį su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Lietuvos pasiuntinys P. Klimas informavo įtakingus jos pareigūnus apie ištisus metus vyriausybės darytas politines nuolaidas prisijungimo prie Vokietijos šalininkams Klaipėdos krašte. Tačiau...

Be to, skirtingai nei netikėtai per keletą dienų suformuluoti Lenkijos ultimatyvios notos reikalavimai, Vokietijos ultimatumas augo lyg sniego kamuolys – lėtai ir akivaizdžiai. 1938 m. kovo 25 d., vos priėmus Lenkijos ultimatumą, gauto Vokietijos memorandumo su reikalavimais dėl vokiečių...

Prancūzijos užsienio reikalų ministras G. Bonnet su oficialiu vizitu buvo išvykęs į Londoną. Tad kovo 22 d. vakare, apie 18 val. 30 min., P. Klimas referavo apie ultimatumo priėmimą Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos generaliniam sekretoriui A. Legerui. Šis pasiteiravo, kaip į...

Tiesa, Berlyne lankęsis Lietuvos pasiuntinys Prahoje Edvardas Turauskas netrukus po ultimatumo įteikimo išskubėjo į Varšuvą. Kartu su ten akredituotu pasiuntiniu J. Šauliu kovo 21 d. rytą jis asmeniškai susitiko su jau pažinotu L. Noeliu ir perdavė informaciją apie Vokietijos ultimatumo turinį...

Lietuvos žiniasklaidoje nemažai dėmesio skirta palankioms prancūzų spaudos publikacijų intonacijoms, o Prancūzijos vyriausybės pozicija nebuvo pabrėžiama. Siekdama kuo greičiau atsitraukti nuo skaudžios temos, vengdama skelbti konfidencialią informaciją ir vis daugiau dėmesio skirdama santykių...

Ar Prancūzijos „didelė kiaulystė Lenkijai“, taip L. Blumo vyriausybės elgseną apibūdino T. Kobylańskis, nors kiek buvo naudinga Lietuvai? Ultimatumas gerokai sušvelnino ilgą laiką vyravusį priešišką Prancūzijos viešosios opinijos požiūrį į šią Baltijos valstybę. Žinoma, ir toliau neatsisakyta...

Prancūzų spaudos sambrūzdis buvo veiksmingas būdas parodyti nusivylimą Lenkija. Pavyko išprovokuoti net jos vyriausybės reakciją: ambasadorius J. Łukasiewiczius įteikė notą, kurioje protestavo prieš itin nepalankų žiniasklaidos toną – „ypatingą sportą: kratytis draugais“1938 03 24, Varšuvos...

Lenkijos išpuolis prieš Lietuvą buvo parankus Prancūzijos užsienio reikalų ministerijai, kritikuojant ką tik prieš Austriją naudotą ultimatyvių reikalavimų praktiką. Kauno, Paryžiaus ir Varšuvos santykių trikampyje buvo svarbi Berlyno korta. Reakcija į šį ultimatumą suteikė J. Paul-Boncouro...

Vertinant Quai d’Orsay indėlį, sunku išvengti prieštarų. Susirašinėdamas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija P. Klimas itin išryškino J. Paul-Boncouro vaidmenį sprendžiant Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Jam antrino ir Lietuvos kariuomenės atašė Paryžiuje Juozas Lanskoronskis: „Stiprią...

Jau priėmus ultimatumo reikalavimus, kovo 19 d. 13 val. Kaune Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius J. Urbšys priėmė pasiuntinį G. Dulong’ą. Atsakymai į kovo 17 d. jam pateiktus klausimus pavėlavo. Prancūzų diplomatas abejojo, ar Lietuva tikrai būtų suinteresuota perduoti ginčą...

P. Klimo pranešimuose ir telegramose J. Paul-Boncouras pirmąkart „minimas“ kovo 19 dieną. Tądien naujos konsultacijos metu A. Legeras lietuviui diplomatui papasakojo apie, kaip buvo teigiama, „labai griežto tono“ antrąjį L. Noelio demaršą Varšuvoje. A. Legero teigimu, taip pat remiantis Lenkijos...

Šioje įvykių grandinėje trūksta svarbaus politiko – Prancūzijos užsienio reikalų ministro Josepho Paul-Boncouro. Tik kovo 13 d. darbą pradėjusios Leono Blumo vyriausybės narys pateko į tirštą įvykių sūkurį. Skubotai parengta ministrų kabineto programa parlamente buvo pateikiama tą pačią dieną...

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje P. Klimą priėmęs A. Legeras atsisakė reikalauti, kad Lenkija atšauktų ultimatumą, arba paremti Lietuvą, jei šios vyriausybė atmestų ultimatyvios notos reikalavimus, apgailestaudamas dėl „nerealistinio dalykų suvokimo“1938 03 19 Lietuvos pasiuntinio...

1938 m. kovo 17 d. Prancūzijos pasiuntinys Georges’as Dulong’as paskambino į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir pranešė, jog Prancūzijos vyriausybė nurodė L. Noeliui toliau stengtis sušvelninti konfliktąŽr. 1938 03 17 Lietuvos užsienio reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus J...

Kovo 15 d. rytą P. Klimą priėmęs Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Rene Massigli nurodė įpareigosiąs ambasadorių Varšuvoje Leoną Noelį surengti demaršą Lenkijos vyriausybei. Kitą rytą prancūzų diplomatą priėmė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos...