Radiniai

Memory (Re)construction in Lithuanian Memoirs: Discourse Strategies Summary. The object of the research of the present dissertation is discourse strategies of the memoirs published in the independent Lithuania and their relation to the processes of the memory (re)construction. It is...

Vilma Popovienė Atminties (re)konstravimas lietuvių memuaristikoje: diskurso strategijos Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Lietuvių literatūra (H 5903) Vilnius, 2015 Disertacija rengta 2009–2015 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mokslinė vadovė –...

Santrauka. Disertacijos tyrimo objektas – nepriklausomoje Lietuvoje publikuotų memuarų diskurso strategijos ir jų ryšys su atminties (re)konstravimo procesais. Joje, remiantis pasirinktų lietuvių atsiminimų analize, siekiama parodyti, kaip (re)konstruojant individualią-autobiografinę ir...

2015 m. gruodžio 11 d. 13 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto salėje (Antakalnio g. 6, Vilnius) Vilma Popovienė gins humanitarinių mokslų srities filologijos krypties (04H) daktaro disertaciją Atminties (re)konstravimas lietuvių memuaristikoje: diskurso strategijos. Su disertacija...

Nostalgia Discourse in Lithuanian Memoirs Summary. The present study analyzes discourse strategies in the Lithuanian memoirs on the basis of the Russian literature theorist Ilon Fraiman’s theoretical insights and suggested typology of memoirs. According to the specifics of the genre a modified...

Literatūra Bachtinas, Michailas, Autorius ir herojus: estetikos darbai, sudarė ir iš rusų kalbos vertė Darius Kovzan, Vilnius: Aidai, 2002. Bal, Mieke, Narratology: Introduction to the Theory of Narrative, Toronto, Buffalo, London: University of Toronto Press, 1997. Bartas, Rolanas, Teksto...

Nostalginiams naratyvinio tipo memuarams priklausantys J. Vaičiūnaitės, A. Girdzijauskaitės, S. Lomsargytės-Pukienės ir G. Mareckaitės pasakojimai atveria subjektyvaus, emocinio, jusliško kalbėjimo apie praeities laiką plotmę. Jiems būdingas atidus dėmesys kasdienės aplinkos ir buities detalėms...

Išvados Memuaristiką vertinant ne tik kaip papildomą istorinį, informacinį šaltinį, bet ir kaip lygiavertį literatūros žanrą, atsiveria kitokios metodologinių tyrimų prieigų galimybės. Greta istorikų, kultūrologų, sociologų plačiai taikomos memuarinio pasakojimo turinio analizės tampa galima...

Iš atskirų fragmentų, detalių, prisiminimų nuotrupų ir akimirksnio potyrių rekonstruodama grimztančio į nebūtį prieškarinio Vilniaus vaizdinį, pasakotoja, tarsi siekdama kiek nugludinti savo prisiminimų subjektyvumą, pasitelkia ir papildomą praeities laiką liudijančią medžiagą – motinos...

G. Mareckaitės memuariniame pasakojime itin reikšmingas (tiek istorinis, tiek metafizinis ir simbolinis) vaidmuo skiriamas Aušros Vartams. Vidiniame pasakojamos istorijos lygmenyje tai – vaikystės priemiesčius ir istorinį-kultūrinį miestą skirianti riba. Aušros Vartai yra ta vieta, kur prasideda...

Skirtingų, vienas su kitu kontrastuojančių laikmečių, jų istorinių ir kultūrinių ženklų apraiškas atskleidžiančių kūniškumo reprezentacijų kaita G. Mareckaitės pasakojime iš dabarties perspektyvos sąmoningai ryškinama kaip savotiškas „kovinis laukas“. Prieškario vilniečių išvaizda, apranga ir...

Pasakotojos komunikacija su kolektyvine atmintimi, savotiškas siekis objektyvizuoti savo individualias patirtis rodo laipsnišką perėjimą nuo refleksyviosios link atkuriančiosios prarastojo laiko nostalgijos. Vilniaus nostalgija G. Mareckaitės pasakojime reprezentuojama kaip neišvengiama...

Mitinę (iliuzinę) pasakojimo plotmę papildo ir jusliškos, asociatyvios atminties projektuojami estetizuoti ir mistifikuoti vaikystės vaizdiniai. Poetiška sakinių ritmika, romantizuotas, vietomis net patetiškas santykis su praeitimi žymi refleksyviosios nostalgijos dominantę ankstyvuosiuose...

G. Mareckaitės atsiminimuose pasakojamų įvykių laikas yra dviplanis: rekonstruojamas prieškarinis Vilnius (su šio laiko dvasia, kultūra ir žmonėmis pasakotoja tapatinasi) ir paraleliai, kaip kontrastas pirmajam, vaizduojamas pokarinis, sovietų okupuotas miestas (pasakotojos atmetamas kaip...

Gražina Mareckaitė, Šiapus ir anapus Vilniaus vartų, 2009 G. Mareckaitės atsiminimų knygoje Šiapus ir anapus Vilniaus vartų (2009) nostalgijos objektas – prieškarinis Vilnius. Greta vidiniame pasakojamos istorijos lygmenyje rekonstruojamų individualių (vaikystės, namų, šeimos) prisiminimų...

Tuo tarpu vaiko akimis iš šalies stebėti masiniai trėmimai gretinami su kitu bibliniu motyvu – Nojaus arka: Amžiną laiko sukimąsi ratu, pulsuojantį gyvenimo ciklą ir atminties jėgą („Ir vėl ieškai pradžios bei priežasties. Ir vėl pradedi iš naujo. Kaskart iš naujo.“Ten pat, p. 216.) S...

Kaip atskira pasakojamos istorijos tematinė linija S. Lomsargytės-Pukienės atsiminimuose išryškėja žydų tautos drama, asmeniškai palietusi ir pačią pasakotoją-subjektę. Dovydo žvaigždė, čia iškylanti ne tik kaip žydų tikėjimo simbolis, bet ir kaip pasmerktumo, neišvengiamo nuosprendžio...

Senelių perduota patirtis ir dvasinės vertybės – meilė savo kraštui, žemei, namams, artimui – pasakojime atskleidžiama kaip tvarus saitas, jungiantis buvusias, esamas ir būsimas kartas bei užtikrinantis jų tęstinumą. Kartų tęstinumo simbolinę reikšmę išryškina ir sąmoningai brėžiamos praeities...

Vaikystės miesto nostalgija S. Lomsargytės-Pukienės pasakojime neatsiejama nuo kintančio istorinio, kultūrinio Kauno fono (kareiviškų batų ir prasto muilo kvapas čia nustelbia cinamono dvelksmą, o prieškario inteligentijos spinduliuojamą šviesą pakeičia pokariu įsivyravęs „spekuliantų, sukčių ir...

S. Lomsargytės-Pukienės pasakojime ryškinama socialinio subjektės tapatumo formavimosi trajektorija: jos socialinis savęs suvokimas pradeda formuotis Kaune, tuometinės inteligentijos apsuptyje, ir pasakojime natūraliai suvokiamas kaip neatsiejama šios rekonstruojamos (pasakojimo dabartyje...