Recenzija Autorių kolektyvo parengta monografija „E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva“

  • Bibliografinis aprašas: Tadas Sudnickas, „Autorių kolektyvo parengta monografija E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva“, @eitis (lt), 2019, t. 1 373, ISSN 2424-421X.
  • Ankstesnis leidimas: Tadas Sudnickas, „Autorių kolektyvo parengtos monografijos E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva recenzija“, Sveikatos politika ir valdymas, 2015, t. 1 (8), p. 141–142, ISSN 2029-3569.
  • Institucinė prieskyra: Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos institutas.
Danguolė Jankauskienė, Birutė Mikulskienė, Birutė Pitrėnaitė-Žilėnienė, Aelita Skaržauskienė, Darius Štitilis, Rasa Rotomskienė, Kęstutis Štaras, Monika Mačiulienė, Vaida Pukinaitė, Viktorija Stokaitė, Rūta Tamošiūnaitė, E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015, ISBN 978-9955-19-737-9.
Naujoji Mykolo Romerio universiteto mokslininkų parengta knyga yra neabejotinai naudinga ne tik mokslo tyrėjams, besigilinantiems į šios srities teoriją, bet ir žymiai platesniam ratui žmonių – priežiūros specialistams (gydytojams, slaugytojoms, IT specialistams, laboratorijų darbuotojams), pacientams, sveikatos politiką ir IT politiką formuojantiems ir įgyvendinantiems sprendimų priėmėjams, IT firmų darbuotojams, šia tema besidomintiems magistrantūros studentams ir doktorantams. Puikus teorinis pagrindas, vertingi autorių atliktų tyrimų rezultatai bei didžiulė praktinio ekspertinio darbo patirtis plačiai perteikiama šioje monografijoje.
 

Monografiją sudaro septyni skyriai. Pirmajame skyriuje „E. sveikata ir teisinis reguliavimas“ atlikta e. sveikatos teisinio reguliavimo ES bei Lietuvoje ir elektroninio sveikatos įrašo teisinio reguliavimo analizė ir suformuluoti pasiūlymai bus naudingi tobulinantiems teisinę aplinką Lietuvoje. Antrajame skyriuje supažindinama su užsienio šalių patirtimi. Trečiasis skyrius „E. sveikatos projektų Lietuvoje analizė“ atskleidžia nagrinėjamų projektų kontekstą, o tai padeda geriau suprasti aplinką, kurioje jie buvo kuriami. Taip pat buvo atlikta atvejo studija konkrečios poliklinikos pavyzdžiu. Ketvirtajame skyriuje „E. sveikatos sistemos naudojimas Lietuvoje vartotojų požiūriu“ pristatomi trijų kiekybinių tyrimų rezultatai, atskleisti e. sveikatos technologijų diegimo proceso ypatumai ir problemos. Penktasis skyriuje „Kokybinis tyrimas: e. sveikatos dalyvių vaidmenys ir problemos“ skirtas supažindinti su empiriniame tyrime analizuota sveikatos informacijos skaitmeninimo ir keitimosi šia informacija elektroniniu būdu plėtra, analizuojamos plėtros neefektyvumo priežastys ir pagrindiniai kliuviniai kuriant e. sveikatos sistemą. Šeštajame skyriuje „E. sveikatos projektų suinteresuotųjų vaidmenys: socialinių tinklų analizė“ pristatomi originalaus kokybinio tyrimo duomenys. Ir galiausiai, septintajame skyriuje, kuris vadinasi „E. sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma“ pateikiamas sukurtas ir išbandytas dalyvavimo ir įsitraukimo modelis, kuriuo yra grindžiama e. sveikatos suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo platformos struktūra. Ši įtraukimą ir bendradarbiavimą skatinanti elektroninė platforma yra mokslo įrodymais ir socialinėmis technologijomis pagrįsta pagrindinė politinių organizacinių ir vadybinių priemonių inovacija.

 

Monografiją rengė grupė mokslininkų, todėl neišvengta kai kurių nežymių stilistinių šios knygos skyrių skirtumų, tačiau tai jokiu būdu nesumenkina atlikto darbo vertės. Monografijos autoriams puikiai pavyko pasiekti išsikeltą tikslą – įvertinti e. sveikatos plėtros mastą ir tendencijas iš suinteresuotųjų pusių, kaip svarbiausio e. sveikatos diegimo sėkmės veiksnio, tinklinės perspektyvos siekiant inovatyvumo ir tvarios plėtros sveikatos sistemoje. Parengta monografija yra originali savo turiniu, teorinėmis įžvalgomis, taip pat pristatytais atliktų mokslo tyrimų rezultatais.

Taigi, apibendrindamas pateiktus argumentus manau, kad Danguolės Jankauskienės, Rasos Rotomskienės, Dariaus Štitilio, Vaidos Pukinaitės, Kęstučio Štaro, Birutės Mikulskienės, Birutės Pitrėnaitės Žilėnienės, Aelitos Skaržauskienės, Rūtos Tamošiūnaitės, Monikos Mačiulienės ir Viktorijos Stokaitės parengta monografija „E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva“ – vertinga ir reikalinga knyga.

 
Grįžti