Evaldo Juozelio paskiausias turinys

The Naturalist and Hermeneutical Topologies of Science Summary. Joseph Rouse’s philosophical program of cultural studies of scientific knowledge criticizes a radical distinction of nature-culture, as well as of scientific-nonscientific knowing and initiates a suspension of the conception of...

Literatūra Adomonis, Edmundas, „Empiriškai pagrįstų žinių atribojimo svarba“, Athena, 2006, 1: 123–131. Adomonis, Edmundas, „Mokslinis tyrimas kaip dėsningumų paieška“, Logos, 2007, 53: 14–21. Deleuze, Gilles, “Rhizome versus Trees” | Constantin V. Boundas (ed.), The Deleuze Reader, New York...

Išvados Vis dėlto didžiausias Ginevo kognityvinio egzistencializmo paradoksas yra hermeneutinio naratyvo intencijos – ginti kultūrą, visuomenę ir demokratiją nuo natūralistinės scientifikacijos grėsmės – apsivertimas. Kognityvinės mokslo autonomijos gynyba hermeneutinės fenomenologijos...

Dabar svarbu pažymėti, kad nuo apriorizmo ir transcendentalinio ego atpalaiduotas savireferencinis interpretatyvus supratimas – „savivoka atsižvelgiant į galimybes, kurias aptinku jau visuomet numatytas savo praktikose“ – yra nepainiotinas su per praktikas įgyjamu „individualiu ar kolektyviniu...

Atitinkamai, „Ašinė dogma“ artikuliuotina ir taip: mokslinių tyrimų galimybės yra vidinis mokslo praktikų resursas, praktikos visuomet yra „situatyvios ir kontekstualios, neegzistuojančios per se“, tačiau jas „jau visuomet“ transcenduoja „galimybių horizontas“Dimitŭr Ginev, “From Existential...

Haidegeriška egzistencialioji analitika yra Ginevo atsakas į Rouse’o neonatūralizmo posthumanizmą. Tačiau pastarojo kognityvinių ir biologinių, normatyvinių ir priežastinių, kultūrinių ir natūralių veiksnių simetrijos principas, skirtingai nei mano Ginevas, nėra legitimacijos naratyvo liekana...

Kognityvinio egzistencializmo antiesencializmas neimplikuoja defliacionizmo. Kognityvinė mokslinių tyrimų specifika remiasi „egzistencialiniu projektu“, lemiančiu išskirtinį susijusių praktikų interpretatyvaus „įtikrovinimo“ būdą, egzistencialiniam projektui suteikiantį „objektyvuojančio...

Neohermeneutika versus neonatūralizmas Ginevo neohermeneutinis kognityvinis egzistencializmas mokslo autonomiją poruoja ne su visuotinio pagrindimo problematikoje įkalintais mokslo legitimacijos naratyvais, bet „objektyviojo pragmatizmo“ (Nicholas Rescher) sufleruojama racionalios atrankos...

Mokslinio žinojimo kultūrinės studijos, (mokslo) praktikas konceptualizuojančios kaip normatyviai-priežastingai konfigūruojamas sąveikas su natūralia aplinka, suponuoja rizomatinę mokslo topologijąPlg. Emily Martin, “Anthropology and the Cultural Study of Science,” 1998.. Mokslo ir kultūros...

Sudėjus, legitimacijos naratyvas operuoja episteminiais ir sociologiniais resursais ir neretai metodologinių principų, pragmatinių technologinių tikslų ir socialinių sutarimų homogenizaciją aprioristiškai identifikuoja kaip autonomišką mokslinę veiklą; Rouse’o neonatūralizme kaip tik bendros...

Tačiau tokia legitimistinio naratyvo plėtotė neįtinka Rouse’ui kaip tik todėl, kad suverenas „žmonija“ vienašališkai autonomizuoja ir institucionalizuoja įvairias žmonių veiklos sritis, imituodama technomokslinius sprendimus, bet neatsižvelgia į tai, kad mokslai neatstovauja žmonijai „savaime“...

Neonatūralistinės laikysenos požiūriu, legitimaciniai naratyvai nepakankamai artikuliuoja savo genetinę priklausomybę nuo situatyvios aplinkos natūralių sąlygų, kuriomis aktualizuojama tiek mokslinė, tiek filosofinė veikla. Šiuo aspektu natūralistinio naratyvo laikinė (istoriška) sandara yra ne...

Neonatūralizmas Kultūros sąvokos daugiareikšmiškumas Rouse’ui implikuoja ir kultūros įvykio įvairiarūšiškumą: kultūra apima medžiaginius išteklius, priemones bei sąlygas, socialines praktikas ir institucijas, kognityvinius procesus, lingvistines struktūras, istorines tradicijas, ekonominius...

Praktikų filosofijos naratyvo natūralistinė (kultūrinės mokslinio žinojimo studijos) ir hermeneutinė (kognityvinis egzistencializmas) versijos yra vienijamos įsitikinimo, kad tradicinės mokslo filosofijos paviršutiniškumą lemia nepakankama ontologinės pasaulio ir žinojimo sandaros refleksija, o...

Kadangi kultūrinių mokslinio žinojimo studijų ir kognityvinio egzistencializmo filosofinė kilmė skirtinga, šios programos nevienodai suvokia tiek savo paskirtį, tiek mokslo pobūdį ir vietą visuomenėje, atitinkamai susiduria ir su skirtingais inkorporavimosi į mokslinę veiklą konceptualiniais...