Redos Šatūnienės paskiausias turinys

  1. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Between Modern and Postmodern: Subcultural Research on the Changes in the Concepts of ‘Subculture’ and ‘Subculture Member’ Summary. The paper is focused on changes of the “subculture” concept on a theoretical level, starting from the mid 70’ies Birmingham School (UK) till nowadays. Relevant...
  2. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Literatūra Andes, Linda, “Growing Up Punk: Meaning and Commitment Careers in a Contemporary Youth Subculture” | Jonathan S. Epstein (ed.), Youth Culture: Identity in a Postmodern World, Malden, MA: Blackwell Publishers, 1999, pp. 212–231. Basson, Lauren, “Punk Identities in Post-apartheid South...
  3. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Išvados Subkultūrų tyrimai Lietuvoje turi unikalų socialinį, kultūrinį ir ekonominį kontekstą, kuris tiek laikmečiu, tiek aplinkybėmis skiriasi nuo vakarietiško. Lyginant britišką subkultūrų akademinių tyrimų tradiciją ir Lietuvos kontekstą, pirmiausia reikia pažymėti, kad Lietuvoje subkultūra...
  4. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Empirinio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tikrojo subkultūros nario esmę sudaro ne išvaizda, o mąstymas, idėjos, taip pat nuo bet kokių principų – net deklaruojamų laisvės, lygybės vertybių – laisvas žmogus (pankų subkultūros atveju). Toks vertinimas dažniausiai atitinka nuostatą, jog...
  5. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Siekdami išsiaiškinti skirtumą tarp „tikro“ ir „netikro“, pateikėjai dažnai minėjo asmens išorės ir vidinio pasaulio (ne)atitikimą, negatyviai vertino tik išorinio stiliaus parodijavimą. Vakarų akademikų tyrimai atskleidė, kad vienas iš tikrą įsitraukimą į subkultūrą liudijančių elementų yra...
  6. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Subkultūrų tyrėjai sąvokos „subkultūra“ taikymą ir jos socialines reikšmes dažniausiai kvestionuoja dėl subkultūros istorinių transformacijųŽr. Dylan Clark, “The Death and Life of Punk, the Last Subculture,” p. 223–239; Andy Bennet, “Subcultures or Neo-tribes? Rethinking the Relationship Between...
  7. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Subkultūros nario, šiuo atveju – „panko“, sąvokos apibrėžimas tampa problemiškas, nes patys pateikėjai šiuo klausimu vengė baigtinių teiginių. Vakarų subkultūrų tyrėjų empirinių tyrimų rezultatai atskleidžia panašias tendencijas. Kaip pavyzdį galima pateikti R. HaenflerioŽr. Ross Haenfler...
  8. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Šių dienų akademiniuose jaunimo subkultūrų tyrimuose (Vakaruose ir Lietuvoje) pastebima tendencija nuo subkultūrų pasipriešinimo vyraujančiai kultūrai idėjos pereiti prie kur kas taikesnio jų koegzistavimo ir dar daugiau – prie multiidentitetų koncepcijos. Priklausyti subkultūrai nebūtinai turi...
  9. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Neogentinis požiūris į jaunimo subkultūras reiškia ryškių subkultūros ribų išnykimą, galimybę laisvai judėti iš vienos subkultūros į kitą, neidentifikuoti savęs su konkrečia subkultūrine bendrija. A. Bennet’as priklauso tiems britų mokslininkams, kurie nepalaiko tiesioginių subkultūrinės raiškos...
  10. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Pankų stilius, kaip ir kitų subkultūrų įvaizdžiai, tapo prieinamas ir plačiam jaunųjų vartotojų ratui. Ši inkorporavimo tendencija pagimdė sąvokas „tikrieji“ ir „netikrieji“ subkultūros nariai, tad A. Bennet’as pagrįstai kelia klausimą: jei ir viena, ir kita vadinsime „subkultūra“, kaip tuomet...
  11. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Mokslininkė Jude Davies straipsnyje „‘No Future’ ateitis: pankrokas ir postmodernioji teorija“Žr. Jude Davies, “The Future of ‘No Future’: Punk Rock and Postmodern Theory,” p. 3–25. retrospektyviai ir kritiškai peržvelgia pankroko kultūros tyrimus nuo D. Hebdige’o The Meaning of Style (1979) iki...
  12. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Maždaug nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio vidurio subkultūrų tyrėjai pradėjo kritikuoti kai kuriuos Birmingemo mokslinės tradicijos postulatus, ypač „subkultūros“ kaip gana uždaro, su socialine klase glaudžiai susijusio darinio sampratąŽr. Gary Clarke, “Defending Ski-jumpers: A Critique of Theories of...
  13. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Birmingemo mokyklos tradicija 8-ojo dešimtmečio viduryje įteisino subkultūrų lygiavertiškumą. Tradicinė kultūra pokario metais buvo pradėta traktuoti kaip galimybių kurtis kitoms kultūroms jos viduje laukas, pradėta analizuoti jaunimo kultūra. Birmingemo šiuolaikinės kultūros studijų centro...
  14. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Pagrindinės sampratos. „Subkultūros“ samprata yra kompleksinė. Subkultūra vadiname skirtingų žmonių grupių elgesį (bendravimą), motyvuotus veiksmus, stilistiškai ir filosofiškai vienodą bendrijos pasaulėžiūrą jungiantį socialinį darinį visuomenėje. Švedų mokslininkas Johanas Fornäs subkultūrą...
  15. Reda Šatūnienė

    Straipsnis Tarp modernumo ir postmodernumo: „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų kaita teorijų ir empirinių tyrimų kontekste

    Straipsnio objektas – neformalių jaunimo subkultūrų empirinių ir akademinių sampratų kaita. Su „subkultūros“ apibrėžtimi neatsiejamai yra susijusi ir „subkultūros nario“ samprata, todėl ją analizuosime lygiagrečiai. Straipsnyje bus aptarta „neformalios subkultūros“ samprata pradedant jaunimo...
Daugiau
Grįžti