Lithuanian Cultural life in Lithuania and in Emigration: Relation between Center and Periphery
Summary. The article studies cultural communication and cooperation between Lithuania and emigration. When the second wave of emigration occurred before the Soviet Union occupied Lithuania, a large...
Literatūra
Andriekus, Leonardas, „Ilgiausiai lietuvių kalba einąs žurnalas: Aidams į penkiasdešimtmetį įžengus“, Aidai, 1985, nr. 4.
Dapkutė, Daiva; Dalia Kuizinienė, Laisvas žodis laisvame pasaulyje: atviro žodžio mėnraštis „Akiračiai“ 1968–2005 m., Vilnius: Versus aureus, 2010.
Kuizinienė...
Prasidėjus ketvirtajai emigracijos bangai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 m., vėl pasikeitė centro ir periferijos poliai. Kai kurios kultūros asmenybės reemigravo į Lietuvą. Išeivijos kultūrinių vertybių ir archyvų grąžinimas į Lietuvą, prasidėjęs Sąjūdžio išsilaisvinimo laikotarpiu...
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir užėjus trečiajai emigracijos bangai, kai daugumai Lietuvos kultūrinio potencialo teko bėgti į Vakarų Europą, galėtume vėl kalbėti apie centro ir periferijos polių persikeitimą. Tuo metu, kai beveik du trečdaliai kuriančių asmenybių atsidūrė Vokietijos DP...
Vietoje išvadų
Jeigu pažvelgsime į Lietuvos situaciją iki pirmosios emigracijos bangos, tai galbūt galėtume tvirtinti, kad tuo metu apie centro ir periferijos santykį galima kalbėti tik Lietuvos valstybėje. Įsibėgėjus pirmajai emigracijos bangai ir prasiveržus intensyviam kultūriniam gyvenimui...
Pirmuoju kultūrinių mainų vizitu galima laikyti išeivijos dailininko Viktoro Vizgirdos parodą Vilniuje 1966 m. rudenį, kurioje dalyvavo ir pats autorius, atvykęs iš JAVŽr. Arūnas Streikus, „Sovietų valdžios „darbas su išeivija“: manipuliavimas kultūriniais ryšiais“, p. 166.. Tačiau kultūrinio...
Galima manyti, nors čia dar reikėtų ir atskirai ištirti, kad per trečiąją emigracijos bangą taip pat pasitraukė apie du trečdaliai muzikų, kompozitorių, aktorių, dailininkų, žurnalistų bei kitų kūrybinių organizacijų atstovų. Tai iš esmės pažymi išeivijos poetas ir kultūros veikėjas L...
Pirmosios emigracijos bangos metu dauguma kultūrinių procesų pirmiausia buvo pradėti įgyvendinti išeivijoje, JAV, o jau tik vėliau ir Lietuvoje. Tai rodo ryškų lietuvių išeivijos kultūrinį atotrūkį nuo lietuvių kultūrinės veiklos tėvynėje.
Trečioji emigracijos banga iš pradžių buvo pažymėta ne...
Tai liudija ir toks faktas, kad 1879 m. Amerikoje pradėta pirmojo lietuviško laikraščio „Gazieta lietuviška“ leidyba. Nors laikraštis ėjo tik pusmetį ir įvairiais duomenimis pasirodė 12–16 laikraščio numerių, tačiau lietuviškas laikraštis Amerikoje pradėtas leisti ketveriais metais anksčiau už...
Trečioji emigracijos banga pareikalavo mažiausiai gyventojų – išvyko arba, tiksliau sakant, pabėgo apie 60 tūkst. lietuviųŽr. Algirdas Šilbajoris, „Emigracijos bangos“, p. 9., kurie vėliau iš pabėgėlių tapo tremtiniais, nebegalėjusiais sugrįžti į tėvynę, ir galiausiai įgijo išeivių statusą, kai...
Antrosios emigracijos bangos metu į užsienį išvyko žymiai mažiau lietuvių, nei pirmosios bangos metu. Skaičiuojama, jog galėjo išvykti apie 100 tūkst. žmoniųŽr. ten pat.. Algirdas Šilbajoris nurodo kiek mažesnį skaičių. Jo teigimu, su antrąja banga iš Lietuvos emigravo daugiau nei 78 tūkst...
Emigracijos statistiniai rodikliai
Lietuvių emigracijos statistikos rodikliai istoriografijoje gana neryškiai skiriasi. Apibendrinsime istoriografijoje pasitaikančią statistiką ir pateiksime apytikslius duomenis, kurie parodys lietuvių emigracijos mastus priklausomai nuo bangos.
Pirmosios...
Trečioji emigracijos banga prasidėjo ne dėl ekonominio nuosmukio, o dėl politinių priežasčių – prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Šioje bangoje pirmiausia galima kalbėti apie pabėgėlius, vėliau apie tremtinius ir tik paskui apie emigrantus. Ji nusinešė didžiulį Lietuvos kūrybinį potencialą...
Įvadas
Lietuvą istorijos eigoje sukrėtė keturios emigracijos bangos. Jos prasidėjo XIX a. antroje pusėje, o ketvirtoji tebesitęsia iki šių dienų. Nors pavieniai emigracijos faktai fiksuojami jau nuo XVII a. vidurio, kai Tobago saloje Karibų jūroje buvo įkurta naujakurių kolonija iš Kuršo, tačiau...
Santrauka. Straipsnyje aptariamas Lietuvos ir išeivijos kultūrinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Užėjus antrajai emigracijos bangai, prieš Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, gyventi į užsienį pabėgo ir emigravo didžiulis Lietuvos kultūrinio gyvenimo potencialas: rašytojai, dailininkai...