Tomo Kiaukos paskiausias turinys

Between Faith and Reason: Protestant Theology in Modernity Summary. Invoking theological concepts that were created by most outstanding representatives of Protestant theology (such as Schleiermacher, Barth, Bultmann, Tillich), this article deals with the relationship between reason and faith...

Literatūra Bonhoeffer, Dietrich, Pasipriešinimas ir nuolankumas, vertė Irena Tumavičiūtė, Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2007. Derrida, Jacques, „Tikėjimas ir žinojimas: du „religijos“ šaltiniai paprasto proto ribose“, vertė Marius Daškus | Jacques Derrida, Gianni Vattimo ir kt...

Veiksmingumo kriterijus padeda teologijai kurti naują santykį su mokslu, kuriam modernybės epochoje ilgai buvo būdinga tarpusavio konkurencija ir abipusis neigimas. Iš esmės teologija atsako į visai kitokios prigimties klausimus negu mokslas. Todėl teologija, pretenduojanti į moksliškumą ir...

Atsisakydama pretenzijos į tiesos monopolį, teologija ne išduoda save, bet kaip tik atsiduria atvirame, įsiklausančiame santykyje su savo „objektu“ – Dievu. Protui ir tikėjimui vienam kito reikia, nes jie vienas kitą įprasmina ir paradoksaliu būdu vienas kitą grindžia: protas, atpažindamas ir...

Šventasis Raštas kalba apie žmogų kaip apie Dievo paveikslą, taigi šis, nepaisant nuopuolio, negali būti Dievo neiginys. Negana to, pagrindinė Naujojo Testamento žinia, kad Dievas tapo žmogumi, idant įveiktų žmogų nuo Dievo skiriančią nuodėmę, patvirtina žmogaus dieviškumą ir Dievo žmogiškumą...

Taigi atidžiau pažvelgę į minėtą tikėjimo ir proto prieštarą pamatysime, kad ji iš esmės nurodo ne Dievo ir žmogaus, bet antropologinį „konfliktą“, nes tiek tikėjimas, tiek mąstymas čia kyla vien iš žmogaus. Ar tai reiškia, kad bet kokį teologinį klausimą arba problemą galima redukuoti į...

Tikėjimas ar protas? Nuo Reformacijos laikų protestantiškojoje teologijoje tikėjimas visada išreiškė daugiau negu vien tik argumentuotą filosofinę poziciją ar pasaulėžiūrą: tikėti reiškė ne šiaip kokį nors teiginį laikyti teisingu, bet tikėti reiškė pasitikėti, pasikliauti, patirti jausminį ryšį...

Teocentrizmas, virš visko iškeliantis Dievo apreiškimą ir jo Žodį, remiasi metafizine dviejų pasaulių idėja. Reikalaudamas besąlygiško paklusnumo jo Žodžiui, jis supriešina Dievą ir pasaulį, Kūrėją ir kūriniją, laiką ir amžinybę ir taip paneigia žmogaus autonomiją – laisvę, protą ir atsakomybę...

Antropocentrizmas, remdamasis protu kaip vieninteliu teologinių teiginių kriterijumi, neišvengiamai patvirtina Feuerbacho sprendinį, kad teologija yra slapta antropologija – žmogaus sąmonės struktūros ir poreikių projekcija. Šitaip Dievas „ištirpdomas“ šiapusybėje, jis tampa kad ir nepakeičiama...

4. Proto ir tikėjimo dialektika: teologijos dieviškumas ir žmogiškumas Teocentrizmas ar antropocentrizmas? Kalbėdamas apie naujųjų laikų protestantiškosios teologijos indėlį į krikščioniškosios minties raidą, Pannenbergas išskiria iš naujo atrastą teologijos pamatą – Dievą kaip žmogaus...

Tillichas: teologija tarp kultūros ir Apreiškimo Paulo Tillicho (1886–1965) teologija, pamažu išstūmusi iki tol dominavusius Barthą ir Bultmanną, tampa XX a. antroje pusėje svariausiu bandymu sutaikyti religiją su kultūra, tikėjimą – su protu. Pirmuoju tarpsniu teologija krypo į subjektyvizmą...

Visa tai sudaro prielaidas teigti, kad XX a. antroje pusėje teologiją ištiko savotiška krizė ir, be minėtų religinės transformacijos procesų ir postmodernybės iššūkių, vadintinų išoriniais veiksniais, ji susidūrė su paradoksalia patirtimi – „Dievo nesaties“ (Abwesenheit Gottes) istorijoje ir...

Mokslo ir technologijos pažanga neaplenkia ir socialinių bei humanitarinių mokslų, tokių kaip psichologija, psichoanalizė, sociologija, religijotyra, kultūrologija; religinius fenomenus interpretuodami sociologiškai, psichologiškai ar antropologiškai, jie vis labiau užkariauja didelius, nuo seno...

Kitas svarbus intelektinės atmosferos dėmuo, sąlygojęs teologijos plėtrą, yra vadinamosios postmodernybės įsigalėjimas, kai masiškai pasklido ir išpopuliarėjo požiūris, kad nėra ir negali būti vienos tiesos, todėl viskas yra reliatyvu. Pliuralizmas ir realiatyvizmas skaudžiai kvestionavo nuo...

3. Teologija postmodernybės kontekste: dialogo ieškojimas Kultūrinei aplinkai, kurioje teologija skleidžiasi trečiuoju tarpsniu, būdingi dideli pokyčiai, nulemti XX a. istorijos. Juos lydi prieštaringi procesai, ryškiausias jų – dar nematytas religingumo transformacijos mastas: tai masinis...