Dariaus Jarmalavičiaus paskiausias turinys

The Assessment of the Effects of Strong Storm Felix on the Lithuanian Marine Coast Summary. The intensity of hydro-lithodynamic processes in the coastal zone during storms reaches its maximum. For this reason in a relatively short time span (from a few hours to a few days) the morphological...

Literatūra Castelle, Bruno; Ian L. Turner, B. Gerben Ruessink, Rodger B. Tomlinson, “Impact of Storms on Beach Erosion: Broadbeach (Gold Coast, Australia),” Journal of Coastal Research, 2007, special issue 50, pp. 534–539. Corbella, Stefano; Derek D. Stretch, “Predicting Coastal Erosion Trends...

Apibendrinimas Apibendrinant „Felikso“ padarinius Lietuvos jūriniam krantui pažymėtina, kad nors šio štormo metu vėjo greitis ir nepasiekė uraganinio stiprumo (užfiksuotas didžiausias vėjo greitis 32,5 m/s), tačiau štormas padarė santykinai nemažų nuostolių. Per štormą Lietuvos jūrinis krantas...

Likusioje Kuršių nerijos kranto dalyje vyrauja akumuliacijos procesai. Ryškiausias pavyzdys – Smiltynės–Alksnynės kranto atkarpa, kur ramių orų laikotarpiu smėlio krante susikaupia daugiau nei jo nuplauna štormai ar uraganai (12 pav.). 12 pav. Kranto profilis ties Smiltyne po uraganų...

Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos dalies kranto būklė kol kas tik gerėja. Čia nepaisant siaučiančių štormų nuplauti smėlio kiekiai gana greitai vėl gražinami į krantą. Išimtis būtų tik apie 150 m ilgio kranto atkarpa Kopgalyje (prie pietinio Klaipėdos uosto molo), šiauriau Pervalkos, ir...

Likusi žemyno kranto dalis per pastaruosius 16 metų sugeba išlaikyti savo pusiausvyros būklę, t. y. esant tokiam štormų bei uraganų pasikartojamumui (stebimam per pastaruosius 50 metų) krantas spėja atstatyti per štormus bei uraganus prarastus smėlio kiekius, o kai kur net vyrauja ir...

9 pav. Kranto sąnašų kiekio pokytis po štormo kranto ruože tarp Rąžės upelio ir Birutės kalno / Fig. 9. Changes of sand volume between the Rąžė Stream and Birutė Hill after the storm Kaip jau buvo minėta, didžiausi smėlio kiekiai štormo metu buvo išplauti iš paplūdimio ties Rąžės upeliu. Link...

Atskirai reikėtų apžvelgti Palangos rekreacinės zonos kranto ruožo tarp Rąžės upelio ir Birutės kalno pokyčius (8 ir 9 pav.), kadangi šiame ruože 2006, 2008 ir 2011–2012 m. buvo papildyta paplūdimio sąnašųŽr. Gintautas Žilinskas, Donatas Pupienis, Darius Jarmalavičius, “Possibilities of...

Tą patvirtina ir tas faktas, kad uraganai „Anatolijus“ ir „Ervinas“ dėl čia vyravusių akumuliacijos procesų (7 pav.) didesnės žalos nepadarėŽr. Gintautas Žilinskas, Darius Jarmalavičius, Giedrė Kulvičienė, „Uragano „Anatolijus“ padariniai Lietuvos jūriniame krante“, 2000; Gintautas Žilinskas...

Vertinant Lietuvos jūrinio kranto būklės kaitos tendencijas per pastaruosius 16 metų nustatyta, kad degraduojantiems žemyno kranto ruožams priskirtinos kranto atkarpos tarp sienos su Latvija ir Būtingės naftos terminalo vamzdyno trasos, morenos skardžių prie Šaipių ir ties Olando Kepure bei I-os...

Diskusija Palyginus štormų bei uraganų, siautusių per pastaruosius 50 metų, poveikį Lietuvos jūrinio kranto būklei, galima teigti, kad štormas „Feliksas“ užima trečią vietą pagal išplautų iš Lietuvos jūrinio kranto sąnašų kiekį (lentelė). Lentelė. Sąnašų pokyčiai (m3/m) Lietuvos jūriniame krante...

Nuo Klaipėdos uosto pietinio molo štormo apardytas kranto ruožas tęsiasi beveik 18 km. Tačiau nuplauto iš kranto smėlio kiekis (vid. 13,5 m3/m) joje ženkliai mažesnis nei anksčiau minėtoje (200 m ilgio) atkarpėlėje. Šiame ruože išsiskiria ir kranto atkarpa tarp 8 ir 13 km, kur, kranto linijai...

5 pav. Kranto sąnašų kiekio pokytis Kuršių nerijoje po štormo / Fig. 5. Changes of sand volume in the Curonian Spit coast after the storm Didžiausius nuostolius „tradiciškai“, kaip ir po uraganų „Anatolijus“ bei „Ervinas“Žr. Gintautas Žilinskas, Darius Jarmalavičius, Giedrė Kulvičienė, „Uragano...

Štormo poveikis Kuršių nerijos krantui Štormo metu nukentėjo iš viso apie 38,5 km (76 %) ilgio Lietuvai priklausančio (bendras ilgis 51 km) Kuršių nerijos jūrinio kranto, o 12,5 km (24 %) kranto nebuvo pažeista ar net pasipildė smėlio sąnašomis. Iš viso Lietuvai priklausančio Kuršių nerijos...

Šaipių (25–27 km) bei Olando Kepurės (29–30,5 km) moreninių skardžių ruožuose po štormo skardžių viršūnių bei papėdžių padėtis erdvėje beveik nepasikeitė, o prie jų prisišlieję paplūdimiai prarado 2,0–5,2 m3/m sąnašų. Nedidelius išplovimus patyrė ir kranto ruožas, esantis tarp pietinės Būtingės...