Aleksandros Aleksandravičiūtės paskiausias turinys

The Bestowal of Meaning to Space in Baroque Retables: Altars of the Assumption of the Blessed Virgin Mary Summary. The nature of the article is interpretative and its aim is not to publish new sources but to discuss the typology of schemes of staging space and providing symbolic meaning to the...

Literatūra Aleksandravičiūtė, Aleksandra, „Nėščiosios Dievo Motinos skulptūra Vilniaus pranciškonų bažnyčioje“, Vilniaus dailės akademijos darbai, 2001, t. 21: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės barokas: formos, įtakos, kryptys, p. 105–111. Andriuškevičius, Alfonsas; Adomas Butrimas, Rasa...

XVIII a. antrojoje pusėje, stiprėjant racionaliam Apšvietos amžiaus mentalitetui, altoriaus stebuklas vis labiau atsiskyrė nuo žemiškosios aplinkos ir įsikūnijo vien altoriaus erdvėje, izoliuotoje nuo kitų interjero dalių. Lietuviškas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriaus pavyzdys...

XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios tipinių šio titulo retabulų struktūra ne tik išreiškė manierizmo ir ankstyvojo baroko skonį, bet ir atitiko potridentinio laikotarpio tikėjimo propagandos specifiką. Retabulas turėjo akcentuoti aktualiausias teologinio diskurso temas, būti aiškiai suvokiamas...

Šiandien daugelyje Lietuvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulo bažnyčių ir jų altorių tradiciškai tebevyrauja marijinė tema, tik ji skleidžiasi kitais ikonografiniais motyvais. Pivašiūnų, Inturkės, Kernavės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorių pirmajame tarpsnyje yra Švč. Mergelės...

XVIII a. antrojoje pusėje stiprėjo „visuminio“ Marijos garbinimo tendencija, vienu metu aprėpiant įvairius Švč. Mergelės istorijos, dorybių ir kulto aspektus. 1708 m. popiežiui Klemensui XI Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę paskelbus visuotine Bažnyčios švente, dažniau...

1762 m. buvo pastatyta Kražių benediktinių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiaŽr. Adomas Butrimas, Kazys Misius, „Kražių benediktinių vienuolynas ir bažnyčia“, p. 86–87.. Didžiojo altoriaus paveikslas pagerbia Mariją daugeliu aspektų. Į dangų kylančiosios paveiksle...

Sedos bažnyčios altorių ansamblis, įrengtas XVIII a. paskutiniame ketvirtyje, jungia porą būdingų XVIII a. antrosios pusės erdvės inscenizavimo schemų. Ansamblis sukoncentruotas presbiterijos erdvėje. Du „neįprastai siauri ir aukšti tritarpsniai šoniniai altoriai dar labiau pabrėžia didingą ir...

Triumfinis erdvės iliuziškumas, aprėpiantis visą pastato interjerą, ėmė blėsti XVIII a. paskutinio ketvirčio Europos mene, stiprėjant racionaliam Apšvietos amžiaus mentalitetui. Altoriaus stebuklas vis labiau atsiskiria nuo žemiškos aplinkos ir įsikūnija išimtinai savoje meninio bei jausminio...

Teatralizuoto amfiteatrinio retabulo analogija Lietuvoje yra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios altorių grupė, supanti tabernakulį, sukurta tik porą dešimtmečių vėliau už E. Q. Asamo altorius. Vilniaus bažnyčios retabuluose panaudota ir okulus šviesa, kontražūro efektas, ir atskirų zonų apšvietimo...

Tuo pat metu, tarp 1715 ir 1730 m., Cosmas Damianas ir E. Q. Asamas įrengė benediktinų bažnyčią Weltenburge. Simbolinis jos vizualumo raktas yra trijų dalių triumfo arka bažnyčios fasade. Šis motyvas sakralinėje architektūroje, taip pat ir altorių sandaroje, reiškia Dangaus vartus (Porta coeli)...

Ypač sudėtingai ir įvairiai ši retabulo korpuso ir ertmių dermė panaudojama vėlyvojo baroko architektūroje, perspektyviniuose altoriuose. Nuo XVIII a. vidurio Italijos ir Vidurio Europos architektai, kurie buvo artimi dvaro užsakovams, kurdami šiuos kulisus primenančius retabulus suformavo...

Apatinis altoriaus tarpsnis su mensa yra žemiškosios realybės dalis, kurioje kunigas laiko mišias. Tačiau tabernakulio su Švenčiausiuoju Sakramentu dėka ši sfera išaukštinama, ir tai pabrėžiama vizualinėmis priemonėmis. XVIII a. altoriuose tabernakulis ne šiaip pastatomas mensos viduryje, kaip...

Būdinga XVIII a. schema atsispindi 1720–1730 m. architekto Josepho Marios Götzo dvitarpsnio altoriaus modelyje, skirtame St. Nikola bei Passau bažnyčiai, bet pritaikytame Liebieghauso bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriui (3 pav.)Žr. Anton Merk, Altarkunst des Barock...

Šie altoriai liudija aktyvėjančią simbolinę erdvės sampratą ir kartu didėjančią patetinių meninės raiškos elementų svarbą. Tamsaus retabulo fone kiekvieno šventojo skulptūra tampa griežtai atskirta nuo kitų. Jei jos poza nesustingusi, tai judesiai sukaustyti, rituališkai iškilmingi. Taip aiškiai...