Adolfo Juodraičio paskiausias turinys

Socio-educational Prerequisites of Minor Supervision Institution Wards’ Adaptation Summary. Transformations of personality behavior are determined by many objectively and subjectively functioning factors: the peculiarities of personality structure, attitudes, the influence of social...

Literatūra Adomavičienė, Liuda, „Nepilnamečių nusikalstamumo priežastys“, nepublikuotas rankraštis, 2001. Cattell, Raymond B., Naučna analiza ličnosti, Beograd, 1978. Eysenck, Hans Jürgen, Crime and Personality, London, 1964. Englich, Horace Bidwell; Ava Champney Englich, A Comprehensive...

Šalyje susiformavo „socialinės atskirties“ žmonių grupė, kurioje ugdomos asmenybės raidą veikia daugelis papildomų neigiamų veiksnių, trikdančių socializacijos proceso sėkmingumą. Vienas iš papildomų neigiamų veiksnių yra (tokių šeimų) vaikų patekimas į įvairios paskirties globos įstaigas, tarp...

Numatant priežiūros įstaigų ugdytinių socialinės adaptacijos ir socializacijos perspektyvas būtina turėti omenyje, kad tyrimais įrodyta, jog „uždaro“ tipo įstaigų auklėtiniai, ypač gana ankstyvame amžiuje patekę į globos institucijas, „kritiniu“ paauglystės tarpsniu pasižymi menka socialine...

Socializacijos perspektyvų kintamosiosResocializacijos kintamosios1. Dauguma visų ugdytinių savo ateitį įsivaizduoja miglotai. Dažniausiai jie norėtų įgyti paprastą profesiją ir dirbti mažai kvalifikuotą darbą. Kai kurie ugdytiniai minėjo ir retesnius (charizmatinius) amatus arba specialybes...

Adaptaciją trikdančių veiksnių kintamosiosSocioedukacinių adaptacijos prielaidų kintamosios9. Ryškios autoritarinio ugdymo nuostatos, grindžiamos pedagoginiu pesimizmu („viską lemia genai“, „jie ateina užprogramuoti“, „vis tiek dauguma jų grįžta į savo ankstesnę aplinką“ ir pan.). Tokia nuostata...

Adaptaciją trikdančių veiksnių kintamosiosSocioedukacinių adaptacijos prielaidų kintamosios7. Dvipakopė santykių sistema (pedagogų poveikio būdai ir „aukštesnės hierarchinės“ padėties ugdytinių poveikis) lemia dalies nepilnamečių nuolatinę baimę ir įtampą laukiant galimų sankcijų, pažeminimo...

Adaptaciją trikdančių veiksnių kintamosiosSocioedukacinių adaptacijos prielaidų kintamosios5. Ugdytinių PĮ sistemoje vykstančio adaptacijos proceso struktūroje įvardijamas (pačių nepilnamečių terminija) „išlikimo“ komponentas. Jį sudėtinga tiksliai įvertinti (būtini ilgalaikiai tyrimai), tačiau...

Adaptaciją trikdančių veiksnių kintamosiosSocioedukacinių adaptacijos prielaidų kintamosios3. Preliminari PĮ ugdytinių biografijos ir psichosocialinės „anamnezės“ studija leidžia daryti išvadas, kad daugumai jų ugdymo įstaigoje (globos namuose, mokykloje, internate) tiek pedagogai, tiek kitos...

2 lentelė. Socioedukacinės nepilnamečių priežiūros įstaigų ugdytinių adaptacijos prielaidosAdaptaciją trikdančių veiksnių kintamosiosSocioedukacinių adaptacijos prielaidų kintamosios1. Vertinant PĮ ugdytinių „kriminalinę istoriją“ išryškėja dėsningumas“: apie 40–50 proc. jų iki patekimo arba...

Akivaizdu, kad iki patekimo į vidutinės priežiūros įstaigą daugelio ugdytinių socialinės adaptacijos procesą trikdė įvairūs neigiami veiksniai, kurie pastebimai transformavo ir atskirus asmenybės struktūros komponentus, ir socializacijos tęstinumą (nepertraukiamumą). Vertinant sudėtingą...

2 schema. Priežiūros įstaigų ugdytinių šeimos sociokultūrinės ir ekonominės padėties situacija Apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis galima konstatuoti, kad į priežiūros įstaigas dažniausiai patenka nepilnamečiai, kurių asmenybės raidą ir elgsenos pokyčius lemia tiek „šeimos“ ugdymo...

Sudėtinga tiksliai pateikti ugdytinių biografijos ir psichosocialinės „anamnezės“ duomenų charakteristiką: pernelyg didelė jų kaitos PĮ dinamika ir problemiška (kompleksinio neigiamo poveikio aspektu asmenybės struktūros pokyčiams) šeimos gyvenimo ir sociokultūrinės bei ekonominės padėties...

1 schema. PĮ ugdytinių įvardytos patekimo į instituciją priežastys Gana iškalbingas yra tas faktas, kad vis dėlto didžioji dalis visų keturių Lietuvoje veikiančių priežiūros įstaigų ugdytinių (apie 74 proc.) jaučiasi pelnytai patekę į šias ugdymo institucijas. Iš esmės tai koreliuoja su...

Vertinant „kriminalinę“ ugdytinių istoriją akivaizdi viena tendencija: dokumentuose įvardijama nuo 25 iki 35 įvairių pražangų rūšių (mokyklos nelankymas, bėgimas iš namų arba globos namų, valkatavimas, išmaldos prašinėjimas, vagiliavimas, svaiginimasis tabletėmis arba alkoholiu, agresyvumas ir...