Aelitos Skaržauskienės paskiausias turinys

Cluster Activity in Lithuania: Challenges and Search for Opportunities Summary. The development of innovation industry in the public environment and the academic environment is based on the one-sided point of view as a progress indicator in Lithuania. However, there is too little debate on...

Literatūra Andriani, Pierpaolo; Calvin Jones, Markus Perkmann, Lisa De Propris, Vania Sena, Rick Delbridge, Kathrin Möslein, Andy Neely, Challenging Clusters: The Prospects and Pitfalls of Clustering for Innovation and Economic Development, Advanced Institute of Management Research, 2005. Bank...

6. Išvada Nepaisant gana sėkmingos E. klasterio veiklos, apskritai klasterių veikla kuriant inovatyvius produktus Lietuvoje vis dar nėra pasiekusi esminio kokybinio proveržio ne vien dėl šalies valdymo institucijų, koordinuojančių inovacijų plėtrą, neveiklumo, bet ir dėl verslo įmonių veiklos...

Inovacinės aplinkos kūrimui didelės įtakos turi valdymo institucijų užduočių pasiskirstymas, politinių partijų požiūrio į inovacijų kūrimo galimybes pokyčiai. Deklaruojama, kad inovacijos yra vienas iš Lietuvos ekonomikos variklių, todėl būtina sutelkti tiek viešuosius, tiek privačiuosius...

Galima daryti išvadą, kad E. klasteriui būtina stiprinti tarpusavio komunikaciją siekiant išvengti verslo proceso neapibrėžtumų. Tuomet būtų paprasčiau paskirstyti darbus atsižvelgiant į kiekvienos įmonės dydį, veiklą bei kompetenciją. 5. Valstybės vaidmuo klasterių veikloje Pavienės Lietuvos...

Iki šiol E. verslo klasteris sukūrė du produktus: mikromokėjimų sistemą „Tapsis“, skirtą administruoti mokėjimus maitinimo įstaigose, savitarnos vietose, elektroninėje erdvėje už e. turinį ir pan. Ši sistema suteikia galimybę klientams mokėti už produktus ir paslaugas tokiose vietose, kuriose...

4. E. verslo klasterio veikla Lietuvoje Lietuvoje E. verslo klasteris buvo įkurtas 2010 metais, tačiau pasaulyje – tai nėra pirmasis e. verslo klasteris. Ši idėja plačiai taikoma Japonijoje ir kai kuriose Azijos šalyse. E. verslo klasterį sudaro informacinių technologijų įmonių, kurios turi...

Koreliacijos rizika. Suteikdamas finansavimą klasterio projektui kreditorius ne tik rizikuoja dėl atskiros paskolos negrąžinimo, bet ir prisiima papildomą sisteminio pobūdžio riziką, atsirandančią dėl klasterio dalyvių tarpusavio sąsajos, t. y. kai kelias finansines pozicijas sieja ta pati...

Technologinė rizika. Kaip ir daugeliui verslo subjektų, klasteriui, ypač komercializuojančiam inovacijas, svarbu apsaugoti savo verslą neplatinant konfidencialios informacijos apie sukurtas technologijas. Būtina tokiomis aplinkybėmis išsaugoti konfidencialumą, ir tai yra sudėtinga užduotis, jei...

3. Klasterių veiklos rizikos struktūra Diegiant inovacijas dažnai susiduriama su problemomis, kurios sunkina ar stabdo inovacinių procesų eigą. Organizacijos ir jų vadovai yra labiau linkę rizikuoti tose srityse, kuriose konkrečiai žinomos galimybės ir potencialios pasekmėsŽr. Vidmantė...

Neefektyvi inovacijų politika. Viena iš svarbiausių klasterių savybių – jų novatoriškumas ir tikslas gauti tokius rezultatus, kurių nepavyktų pasiekti mokslo institucijoms ir verslo subjektams veikiant atskirai. Pati klasterio struktūra ir jų dalyvių bendradarbiavimas lemia naujoves daugelyje...

Antrepreneriškumo stoka. Antreprenerystė suprantama kaip tokia subjekto veikla, kai sąmoningai prisiimami aukšti veiklos siekiai, gebama akumuliuoti ne tik savo, bet ir kitų veiklos rezultatais suinteresuotų įmonių ar organizacijų išteklius, siekiant užsibrėžto tikslo. Antrepreneriškumo stoka...

Veiklos partnerystėje patirties ir kompetencijos stoka. Klasterių, kitų kooperacinių verslo partnerystės formų bei virtualių verslo sistemų valdymas kokybiškai iš esmės skiriasi nuo įprastinės verslo įmonės vadybos. Be to, šioje vadyboje yra ryškūs ir mokslo vadybos, kuri Lietuvoje nėra aukšto...

Nepakankamas verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimas. Pasitikėjimas tarp verslo partnerių yra kritiškai svarbus bet kurios verslo partnerystės sąlyga. Pasitikėjimo kitais klasterio dalyviais stoką lemia daug priežasčių. Visų pirma privatizacija, restruktūrizacija, globalizacija ir kiti išorės...

Visuomenės mentalitetas ir bendra verslo kultūra Lietuvoje. Lietuvos verslo visuomenėje vis dar vyrauja polinkis sukurti vertę remiantis mažomis sąnaudomis, neigiamas požiūris į dalijimąsi pelnu ar išaugusia verte, vengimas rizikuoti ir pernelyg įsigalėjęs polinkis tikėtis valstybės ar ES fondų...