Sauliaus Pivoro paskiausias turinys

Public Policy with Regard to Religious Communities in Lithuania and Latvia: Instruments of Direct Subsidies and Tax Incentives Summary. This article provides comparative analysis of how most popular financial instruments of public policy are used in the public funding of religious communities...

Literatūra Balodis, Ringolds, “Equality Principle and Status of Predominant Religion (Traditional Religious Denomination) in the Baltic States,” Jurisprudencija, 2006, t. 90 (12), p. 103–107. Balodis, Ringolds, “The Constitutional and Administrative Aspects of State and Church Regulation in the...

Išvados 1.Lietuvoje dalis subsidijų tradicinėms religinėms bendruomenėms yra nuolatinės, nors jų paskirtis Vyriausybės nutarimuose ir specialioje LR Finansų ministerijos programoje įvardijama labai apibendrintai ir nedetalizuojant. Latvijoje nėra nuolatinių subsidijų (išskyrus Agluonos...

Latvijoje paramos tikslai yra labiau diversifikuoti, kiek galima spręsti iš prieinamų dokumentų, nėra dominuojančio socialinio akcento. Pavyzdžiui, indėlis į visuomenės gerovę nėra taip išryškinamas Latvijos sutartyje su Šventuoju Sostu. Latvijos sutartimi su Vatikanu numatyta valstybės parama...

3. Subsidijų ir mokesčių lengvatų instrumentų sąsajos su viešosios politikos tikslais Subsidijos ir lengvatos, kaip viešosios politikos instrumentai, tarnauja apibrėžtiems viešosios politikos tikslams. Teisinis reguliavimas dažnai tiesiogiai nekalba apie tuos motyvus ir argumentus, kuriais buvo...

Svarbu pažymėti, kad religinės bendruomenės Latvijoje gali būti atleistos nuo kai kurių mokesčių remiantis tuo pagrindu, kad jos turi specialų visuomeniškai naudingų bendruomenių statusą. Šį statusą, remiantis specialios Visuomeniškai naudingos veiklos komisijos išvada, suteikia Latvijos Finansų...

Latvijos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatyta, jog religinės bendruomenės turima nuosavybė, naudojama religinėms reikmėms, neapmokestinamaŽr. Latvijas Republikas Saeima, “Par nekustamā īpašuma nodokli”, 1997.. Latvijos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta, kad religinės...

Neapmokestinamos pajamos tų asmenų, kurie dirba religinių bendruomenių ir bendrijų centruose, jei atlyginimą jie gauna iš surinktų tikinčiųjų aukų, labdaros. Ši išimtis negalioja asmenims, atliekantiems statybos darbus. Religinių bendruomenių gauta parama gali būti apmokestinama, kai: 1. Gauta...

2.3. Mokesčių lengvatos Lietuvoje Remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su Šventuoju Sostu Romos katalikų bažnyčia, tuo pačiu ir religinė bendruomenė, atleista nuo bet kokių mokesčiųŽr. Donatas Glodenis, “Administrative and Financial Matters in the Area of Religious Freedom and Religious...

Latvijos valstybė gali skirti lėšų valstybinės reikšmės renginiams (susijusiems ir su religinių bendruomenių veikla). Taip pat valstybė gali skirti finansavimą (iš valstybės biudžeto lėšų) tyrimams, rekonstrukcijai, nacionalinės reikšmės kultūros paminklų atkūrimui (kurie gali būti religinių...

3 lentelė. Parama Agluonos šventvietei (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų (Žolinės) šventei Agluonoje organizuoti) LatvijojeŠaltinis: Latvijos Respublikos teisingumo ministerija, „Atsakymas į užklausą dėl finansinės paramos religinėms bendruomenėms Latvijoje“, 2015, rugsėjis; „Atsakymas į...

2.2. Tiesioginė parama Latvijoje Latvijos Respublikos Teisingumo ministerija neturi oficialių statistinių duomenų apie Latvijos finansinę paramą religinėms bendruomenėms, nes daugeliu atvejų finansinės subsidijos yra nepastovios ir kintamosŽr. Latvijos Respublikos teisingumo ministerija...

Lentelėje pateikiami duomenys rodo, kad didžiausią paramos dydį 2012–2015 m. gavo Romos katalikų religinė bendruomenė, kurios asignavimų dydis buvo beveik 17 kartų didesnis nei antros pagal finansavimo dydį religinės bendruomenės – stačiatikių. Pastebima, kad 2015 m. valstybės dotacijų dydis...

Galima atskirai pateikti ir paramos paskirstymą tradicinėms religinėms bendruomenėms (2 lentelė). 2 lentelė. Valstybės finansiniai asignavimai 2012–2016 m. didžiausioms tradicinėms religinėms bendruomenėms LietuvojeŠaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas nr. 766 „Dėl lėšų...

Nuo 1997 m. valstybės finansinė parama tradicinėms religinėms bendruomenėms yra pastovi (nuolatinė) bei skiriama kiekvienais metais, kaip minėta, numatant asignavimus valstybės biudžete. Nors kasmetes valstybines subsidijas gauna tik tradicinės religinės bendruomenės, netradicinių religijų...