Salomėjos Jastrumskytės paskiausias turinys

Conceptualizing Ethnic Minorities in the Changing Society of the 21st Century Summary. The article analyzes the change in the understanding of national identity and new challenges that national identity faces in 21st century society. The article proposes that the identity of ethnic minorities...

Literatūra Agarin, Timofey; Malte Brosig (eds.), Minority Integration in Central Eastern Europe: Between Ethnic Diversity and Equality, Amsterdam: Rodopi, 2009. Baubinas, Ričardas, Pasaulio politinis žemėlapis: mokymo priemonė, Vilnius: Briedis, 2002. Capotorti, Francesco, Study on the Rights of...

Vadinasi, nors Europos struktūra aiškiai ruošiama naujiems išplėtimams, tačiau valstybingumą atgavusios ar sukūrusios tautos, visateisiškai įsiliedamos į Europos Sąjungą, atsineša „tautų katilą“, nors ir kitokį nei politine legenda tapusio mastelio. Post scriptum Vadinasi, tam tikras...

Po Šaltojo karo suirus ideologinėms struktūroms, trapūs postkomunistiniai ir postkolonijiniai režimai fragmentavosi būtent tautinių mažumų pagrindu. Kartais šis tautiškumas buvo suprantamas pabrėžtinai siaurai, sukeldamas kito lygmens diskriminacijas, tačiau neginčytina tai, kad visuomenės...

Tautinės mažumos ribos taip pat yra ir socialinės vaizduotės sritis, siekianti nubrėžti ir įtvirtinti struktūrines ribas visuomenėje. Šitaip klostosi tradiciniai ir tendencingi centro ir periferijos, savo ir svetimo naratyvai, inertiškai veikiantys tapatumo konstravimą ir legitimavimą...

Esencialistinis požiūris į tautą kaip dominantę arba mažumą yra pernelyg komplikuotas ir silpnas, kai susiduria su šiuolaikinės visuomenės poslinkiais. Tai, kuo siekiama neva palaikyti ar sustiprinti tautinės mažumos pozicijas, dažnai virsta diskriminacijos, izoliavimo, nutolinimo, susvetimėjimo...

Šiandien tautos patiria precedento neturintį globalizacijos jėgų spaudimą. Žmogaus teisių diskurso reikšmės iškilimas nuo šeštojo dešimtmečio taip pat stipriai veikė tautinių mažumų slinktis ir tapsmus. Valstybės, daugiausia susiformavusios dominuojančių tautų pagrindu, dabar turi modeliuoti...

Kalba taip pat įtvirtina skirtį tarp dominuojančios tautinės grupės ir mažumos. Kasdienėje kalboje ir visuomenės struktūroje vis dar išlieka įsitvirtinęs Kito riboženklis: me esame tikroji kultūra, jie yra mažuma, etnosas ir t. t., teigiama aktualioje dabarties politinėms ir kultūrinėms...

Tautinis tapatumas niekada nebūna statiškas, netgi tautinių mažumų, kurios paprastai stengiasi net konservatyviais būdais sustingdyti tapatumo takumą. Todėl galime kalbėti apie dinamiškas mažumas tiek makro aspektu, kadangi tautinių mažumų skaičius ir įvairovė pastaruoju metu intensyviai kinta...

Tautinių mažumų slinktys populiacijoje kinta formuojamos globalių tendencijų. Kitaip nei laikotarpiu, kai tautiniai sąjūdžiai buvo sporadiški arba motyvuoti istorinėmis priežastimis, intelektualų pastangomis, pastaruoju metu tautiškumas virto vienu apčiuopiamiausių ir socialiausių tapatumo...

Tautinių mažumų interesų nepaisymas, niveliacija niekur nepasiteisino. Grynai homogeniškos valstybės liko utopiniu vaizdiniu. Priešingai, akivaizdu, kad kuo demokratiškesnis režimas, tuo garsesni tampa etninių mažumų reikalavimai ir tuo rimčiau jie turi būti traktuojami. Manoma, kad tautų laisvo...

Etninių mažumų teisės 1918 m. buvo aptartos ir tautų lygojeŽr. Hurst Hannum, Autonomy, Sovereignty and Self-determination: The Accommodation of Conflicting Rights, 1993., nes iki tol mažumų teisių klausimai buvo sprendžiami remiantis tik dvišalėmis arba keliašalėmis sutartimis, kurios daugiausia...

Tik keletas tautų gali būti laikomos monokultūrinėmis, o dauguma jų įvairuoja priklausomai nuo politinių, bendrų kultūrinių tendencijų, asmeninių pasirinkimų veiksnio. Kalba taip pat nėra pakankama identifikuoti tautiškumą, ypač kai dabartinėje epochoje nyksta daugelis mažųjų kalbų, tačiau...

Literatūros apie etniškumą ir tautines dominantes bei mažumas radosi stulbinamai daug per pastaruosius du dešimtmečius. Refleksijos intensyvumas, be abejo, lygiagretus vis didesnę reikšmę ir įtaką įgaunančiam fenomenui. Nors skirtingais aspektais analizuojantys įvairių šalių autoriai atskleidžia...

XXI a. pradžios socialinės, politinės ir ekonominės slinktys akivaizdžiai rodo, jog globalizacijos procesai, kurių pradžia beveik sutartinai laikomi 1965 metai, ne tik kad nesuniveliavo tautų ir kultūrų, kaip buvo tikėtasiŽr. John Tomlinson, Globalizacija ir kultūra, 2002., bet iškėlė skirtumo...