Andriaus Tamoševičiaus paskiausias turinys

Search of the Identity of Thinking and Creativity in Zen Buddhist Phenomenology of M. Merleau-Ponty Summary. The article suggests discussing the identity of thinking and creative work. In this paper with the help of influential French phenomenologist Maurice Merleau-Ponty we will seek to show...

Literatūra Abe, Masao, Zen and Western Thought, Honolulu: University of Hawaii Press, 1989. Andrijauskas, Antanas, Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. Foster, Cheryl, Cambridge Companion to Schopenhauer, Cambridge: Cambridge...

Išvados Taigi trumpai apžvelgę keletą Merleau-Ponty filosofinių įžvalų, galime teigti, jog klasikinės Vakarų mąstymo tradicijos dichotominis požiūris į mąstymą ir kūrybą iš esmės buvo klaidingas, nes sąmoningai ignoravo žmogaus suvokimui neperžengiamas ribas. Kaip parodė Merleau-Ponty analizė...

Todėl, šaulys nesitaiko į taikinį, nepasitelkia fizinių galių tam, kad įtemptų lanką, nejaučia to poreikio atskirti save, lanką, strėlę ir taikinį, bet savaip žino, kad darbas, kurį netrukus atliks, bus atliktas, jam to net nežinant. Tą darbą atliks kūnas, kuris, remiantis Merleau-Ponty, „yra...

Tačiau anksčiau minėtosios Cézanne’o pastangos atsiskleidžia tik stebint jo darbus, o nemėginant užklausti, kaip jis tą padarė. Greičiausiai net ir nesistengdamas sutapti su dzeno meistrais ir neturėdamas jokių panašių ketinimų, jis negalėjo išlaikyti adekvačių santykių ne tik su tuomečiais...

Tai leidžia toliau kalbėti apie kūrėjo intuiciją estetinės patirties lauke. Kaip teigia Nishidos filosofinės sistemos žinovai, „estetinė patirtis yra aptinkama giliausiuose basho sloksniuose“Robert Wilkinson, Nishida and Western Philosophy, p. 112., kurie, kaip galėjome matyti, priklauso...

Merleau-Ponty: ji yra išorės ir vidaus tapatybė, tapatinanti patį vyksmą – normos atsiradimo momentą neįnormintamame pasaulyje, kurio visuminis fenomenų laukas su jį lemiančiomis sąlygomis lemia ir pačio daikto atsiradimą aplinkoje, o šią aplinką – argi nekeista? – sutalpina ir išspinduliuoja...

Pastaroji kiltis čia rūpi labiau, nors išsamesnėje japonų filosofo kūrybos analizėje, žinoma, pravartu ir netgi būtina aptarti abi sąsajas. Taigi, Nishidos basho terminas, tam tikra prasme turintis sąsajų su Nagardžunos „tuštumos“ samprata, yra artimas tam, ką Merleau-Ponty vadina pasaulio...

Merleau-Ponty ir dzen Ką tik atskleidėme, kaip prie daiktų priartėja Cézanne’as, kūnu stebėdamas ir sąlyginai iškalbėdamas tą pirmapradį pasaulį per savo paveikslus. Net ir nepaisant stebėtinų panašumų su japonų tapytoju Katsushika Hokusai, kurį ir Cézanne’ą sieja žymusis trisdešimt šešerių...

Net ir žinant tai, jog Cézanne’as buvo itin dėmesingas ankstesnei Vakarų peizažinės tapybos tradicijai, uoliai studijavo ne tik pamatinius jos estetinius, meninės kūrybos, kompozicijos, formaliuosius plastinius principus, tačiau ir peizažų geologines struktūras bei nemažai laiko praleisdavo...

Vargu, ar suklysime pasakę, kad žmogus yra pasmerktas kūniškai, taigi ribotai egzistencijai, ir jokiais, tiesiogiai įmanomais būdais neperžengs to horizonto, kuris leistų pamatyti viską ir nereikalautų jokio pratęsimo. Neišvengiamas kūniškumas, rodantis ne tik ambicijas, siekius, tikslus, tačiau...

Menininkas, šiuo atveju tapytojas, kitaip nei mokslininkas, nesivaržydamas įvykdo kūniškus mainus tarp savęs ir pasaulio, atsisako išankstinių nuostatų, pabrėžiančių tai, kas yra jis, ir tai, kas yra Cézanne’o, Matisse’o ar Renoir’o tapomas objektas. Kitaip tariant, atsisakydami skirties tarp...

Tačiau, kaip apskritai įmanoma konstatuoti pasaulį, jei sąmonė buvo aptikta „niekur“, nykstančio momento trapume? Merleau-Ponty tvirtina, kad kūniškumo teorija savaime yra ir suvokimo teorija, nes „mūsų kūnas yra pasaulyje taip, kaip širdis yra organizme; jis palaiko regimą vaizdą gyvą, jį...

Ką tai galėtų reikšti? Kokį egzistencinį pamatą turi galvoje Merleau-Ponty? Žvelgimą į daiktus tarpininkaujant laboratoriniam prietaisui ar okultinei sąmonei? Į šį klausimą teigiamai atsakytų tik CERN tyrimų centre besidarbuojantis kvantinės fizikos profesorius arba Descartes’o pasekėjas...

Percepcinės patirties lauke atsiveriantys daiktai negali būti apibrėžiami kaip tam tikri invariantai, turintys tik jiems būdingas nekintamas kokybes, kurios plika akimi niekada nėra matomos, kadangi egzistuoja tik grynojo pojūčio ribose, kurio anot Merleau-Ponty taip pat „negalime ne tik...