1983 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1983–1990 m. dirbo programuotoju. Nuo 1996 metų
Liaudies kultūros žurnalo Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus redaktorius (vėliau – vyresnysis redaktorius). 2005 m. vasario 1 d. Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute (Maskva) apgynė humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro disertaciją (Rusijoje – vad. kandidatinę) tema
Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje (atsižvelgiant į indų-iranėnų duomenis). 2005–2007 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto Baltų kultūros skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, o nuo 2007 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotojas, nuo 2014 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2007 m. Vilniaus universitete dėsto „Lietuvių religijos ir mitologijos“ kursą. 1990 m. išleido novelių rinkinį
Pro langą, 2000 m. – knygą
Ryto ratų ritimai, 2004 iš latvių kalbos išvertė P. Šmito
Latvių mitologiją, kartu paskelbė autorinę mokslinę monografiją
Vėjūkas: lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). 2008 m. išleido studiją
Vytis simbolikos požiūriu: Baltas raitelis su iškeltu kalaviju; 2011 m. – monografiją
Krosnis mitologijoje; 2014 m. – studiją
Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo. Be minėtų knygų, nuo 2000 m. yra paskelbęs per 100 mokslo straipsnių įvairiuose Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose, taip pat dalyvavo daugiau nei 50 vietinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų. Mokslinių tyrimų sritys: tautosaka, mitologija, etnologija. Išsamiau žr.
išplėstinį darbų sąrašą.
Vlado Braziūno nuotrauka