Jolantos Zabulytės paskiausias turinys

Pine in Lithuanian Traditional Culture Summary. The purpose of this article is to explore pine role and function in Lithuanian traditional culture. According to various sources, the article discusses on the comparative basis different aspects of pine role in Lithuanian traditional culture: pine...

Literatūra Balys, Jonas, Raštai, t. 1, Vilnius, 1998. Balys, Jonas, Raštai, t. 2, Vilnius, 2000. Balkutė, Rita, „Gydymas tikėjimu šventose Gelvonų apylinkės vietose“, Liaudies kultūra, 2010, nr. 1, p. 84. Balsys, Rimantas, „Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika“, Gimtasis kraštas, 2012, nr. 5...

Išvados Remiantis įvairiomis lyginamosiomis strategijomis ir metodais aptarta baltų ir lietuvių tautosaka (etnografinė medžiaga, tautosakos tekstai, istoriniai šaltiniai, liaudies medicinos ir liaudies pamaldumo praktikos), atskleidžia įvairius pušies vaidmens aspektus lietuvių tradicinėje...

Žinia, kosmologijoje kalnas yra ir Axis mundi išraiška, tai įprasmina ir medis (stulpas) ant kalno, todėl ant dangaus dievui, o Šiluvos apreiškime – Šilo deivei, skirtų kalnelių pušys yra ne kas kita kaip erdvę įcentrinanti ašis. Šia prasme susiduriame ir su Pasaulio medžio vaizdinio galimybe...

Nors daugeliu atveju pušys siejamos su moterimis, pasitaiko ir Perkūnui skirtų pušų. Tai Gojaus kaimo (Elektrėnų raj.) aukščiausia šventa pušis prie sodybosŽr. Vykintas Vaitkevičius, Perkūnakiemio mitų pėdsakais. Tautosakos darbai, XXXVI, 2008, p. 57., Želvų miškelyje (Užvenčio sen., Kelmės...

Su Gyvybės medžiu siejasi ir Šimonių istorijoje Dievo Motinos žadamos dovanos ir skinami vaisiai – pušų kankorėžiai. Pastarųjų simbolinės reikšmės lietuvių tradicijoje ir krikščioniškoje ikonografijoje nepavyko aptikti, tačiau senovės Graikijoje pušies kankorėžis buvo „gyvybės kibirkštis“ ir...

Šimonių istorija įdomi keletu aspektų. Pirma, akivaizdžiai iliustruoja senosios šventvietės uždengimą naujos religijos vaizdiniais (minimą šilo deivę keičia švč. Mergelė Marija) ir objektais (švento Šilo Šventą kalnelį – koplyčia). Antra, Švč. Mergelės Marijos pasirodymas šventame Šile ant...

Tai nutiko 1446 metais, t. y. praėjus 59 m. po Aukštaitijos krikšto, Šimonyse (Kupiškio r.), kai dabartinės bažnyčios vietoje, buvusiame šventame Šile, pasiklydę trys Šilinio vaikai ant Šventuoju vadinamo kalnelio augusioje pušyje pamatė šviesos nutviekstą nepaprastai gražią ponią, skinančią...

Analogiškos reikšmės žinomos ir kitose šalyse – Tirolyje pušis vadinama vedybų medžiuŽr. Maria Leach (ed.), Dictionary of Folklore Mythology and Legend, p. 871., ji vedybinės laimės simbolis ir Rytų Azijos tradicijose, pvz., mene pušies spyglių poros simbolizuoja bendrą gyvenimą, dvi pušys –...

Tai liudija ir minėti ant merginų kapų išaugusių/pasodintų pušų atvejai. Mitologinėje sakmėje „Plėkių pušys“ taip pat atskleidžiamas pušų, kaip moterų antrininkių vaidmuo: Plėkių dvare (Raseinių raj.) trys dukros pasodino ir, kad nenukirstų, užkeikė tris pušis; dviejų jaunesnių seserų pušys...

Aukojimą prie pušų norint išsigydyti luošumą Norbertas Vėlius priskiria velnio sferaiŽr. Norbertas Vėlius, Baltų pasaulėžiūros bruožai, p. 123. ir daro teorinę prielaidą, kad velniui, kaip chtoniškai būtybei, galėjo būti artima gydytojo nuo luošumo funkcija, tačiau šių spėjimų neparemia...

Kiti vaidenimaisi susiję su ne laiku, ne sava mirtimi mirusių žmonių palaidojimo vietomis ir vaiduokliais. Antai pasakojama, kad prie Asalnų ežero (Ignalinos raj.) pakrantės pušies buvo užkasti merginos/ moters palaikai, todėl naktį matydavo besimaudančią moterįŽr. Romas Pakalnis, Daiva...

Panašių bruožų randame ir kitose šalyse – Latvijoje tarp kryžiais įrėžtų medžių vyrauja pušys, o kryželių vaidmuo susijęs su mirusiojo sulaikymu atokiau nuo gyvųjų, t. y. taip pažymima mirusiųjų ir gyvųjų teritorijos ribaŽr. Pėteris Šmitas, Latvių mitologija, p. 202; Guntis Eninš, „Vėlių kulto...

Žinome, kad lietuvių pasaulėžiūrai taip pat būdinga mirusio žmogaus perėjimo į medžius samprata, tačiau amžinai žalia pušis, kaip ir eglė, turi ypatingą ryšį su mirtimi, – kaip pažymi Daiva Vaitkevičienė, Šventaragio slėnyje mirusieji buvo deginami pušinėmis malkomis, tautosakoje „po pušele“, „į...

Esama ir pasakojimų apie pušimis paverstus žmones – antai ant mitologinio Juodojo akmens (Žibikiai, Viekšnių sen.) saulei leidžiantis verpia laumės, o jas pamatę žmonės paverčiami pušimisŽr. Vykintas Vaitkevičius, SLŠ–Ž, p. 289, nr. 346.. Su tradicija ant kapo sodinti atitinkamą medį – moterims...