Gintaro Kabelkos paskiausias turinys

On Some Ways of Writing a History of Philosophy in Lithuania Summary. The paper examines the elements of the methodology of rational reconstruction. These elements are the description, structuring and evaluation of philosophical and logical theories of the past by the means of contemporary...

Literatūra Andrijauskas, Antanas, „Žvilgsnis į indų mąstymo tradiciją“ | Audrius Beinorius, Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 11–13. Beinorius, Audrius, Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir...

Išvados Kontekstualistinių tyrimų metodologinį pagrindą sudaro istorizmo principas – siekis aiškinamąjį objektą traktuoti kaip istorinės epochos produktą, susiklosčiusių įvairių situacijų rezultatą. Kontekstualizmas ypač efektyvus tyrinėjant lokalias filosofijas, kurių susiformavimą, teorinį...

Atskirų filosofinių tradicijų lyginimo pagrindas nagrinėjamu atveju yra tam tikras sąmonės modelis: komparatyvistinės analizės išeities tašku pasirinkęs sąmonės sampratą tyrėjas gali parodyti skirtingų sąmonės analizių terminijos, metodologinių prielaidų ir t. t. panašumus bei skirtumus. Daug...

A. Beinoriaus veikalaiYpač žr. Audrius Beinorius, Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, 2002. komparatyvizmo funkcionavimo „grynumo“ požiūriu yra tinkamiausi norint eksplikuoti komparatyvizmo metodologinės struktūros elementus ir parodyti jų aiškinamąjį pobūdį. Šis tyrėjas daug dėmesio skiria...

Reikia pridurti, kad aiškinimo objektų paralelinis egzistavimas turi būti suprantamas ne tik vienalaikiškumo, bet ir teorinio savarankiškumo prasme. Pavyzdžiui, kontekstualizmo atveju lyginant visuotinės ir lokalios filosofijos teorijas, jos laiko atžvilgiu egzistuoja paraleliai, tačiau...

Komparatyvizmas filosofijos istoriografijoje Komparatyvizmas taikomas įvairiose disciplinose, filosofijos istorija tėra viena iš galimų jo taikymo sričių. Nėra vienintelės visuotinai pripažintos komparatyvizmo metodologinės koncepcijos: šiuo terminu įvardijama skirtingų teorijų visuma, kurias...

R. Plečkaičio tyrimuose RR taikoma ir problemų bei jų grupių (filosofinių disciplinų) lygmeniuVienas ryškesnių pavyzdžių – kalbos filosofijos disciplinos rekonstrukcija, žr. Romanas Plečkaitis, Lietuvos filosofijos istorija, t. 1: Viduramžiai – Renesansas – Naujieji amžiai, p. 348–352...

Toks vertimas pagrįstas griežtos probleminės tapatybės principu: rekonstruojamasis objektas ir rekonstrukcijos priemonės yra tos pačios srities problemos sprendimo būdai (formalizacija netaikoma, tarkime, ontologijos problemoms rekonstruoti, arba atvirkščiai, loginės problemos nerekonstruojamos...

RR taikymo Lietuvoje ryškiausi ir lengviausiai atpažįstami atvejai yra kai kurie Romano Plečkaičio tyrimaiŽr. Romanas Plečkaitis, Lietuvos filosofijos istorija, t. 1: Viduramžiai – Renesansas – Naujieji amžiai, 2004). svarbiausi iš jų pateikti p. 82, 306, 320–329, 348–352, 436, 445 ir kt.Taip...

3. Rekonstrukcijos objekto vertinimas konceptualinio pažangumo požiūriu, kuris priklauso nuo implikuojamo filosofijos raidos modelio. Dažniausiai laikomasi nuosaikaus raidos vaizdinio, filosofijos istorija traktuojama kaip filosofinių problemų pažanga, konceptualinių priemonių gausėjimas ir jų...

Nors RR ryškiausias bruožas yra aktualizmas (praeities teorijų vertinimas šiuolaikiniu požiūriu; tokių vertinimų esama beveik visose metodologijose, jie gali būti įvairaus pobūdžio ir savaime nesudaro atskiro aiškinimo tipo), ši metodologija siekia daugiau: jos esminis elementas yra tyrimo...

Racionaliosios rekonstrukcijos elementai ir jų taikymas Racionaliosios rekonstrukcijos (toliau tekste – RR) taikymo Lietuvoje atvejai yra susiję su kontekstualizmui priskirta problemų istorijaApie šią plačiau žr. Gintaras Kabelka, „Problemų istorijos metodologija Lietuvoje“, 2009. – jie šią...

Filosofinių praeities teorijų empirinio konteksto (kultūrinių socialinių aplinkybių) ar tiesiog pačių teorijų aprašymu užsiima ne vienas filosofijos istorikas. Pvz., B. Genzelis, nagrinėdamas XIX a. švietėjų idėjas LietuvojeŽr. Bronislovas Genzelis, Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje (19 a.)...

Adolfo Poškos atliktuose tarpukario Lietuvos filosofijos tyrimuoseŽr. Adolfas Poška, „P. Kuraičio neotomistinė būties samprata“, 1972; „Neotomistinės filosofijos savitumai Lietuvoje“, 1999. rekonstruojant tiriamojo objekto kontekstą siekiama pabrėžti šio objekto savitumą, nulemtą ir teorinių, ir...