Viktorijos Varanauskaitės paskiausias turinys

The Model “From Wood to Masonry Architecture” Supported by the Grand Narrative of Lithuania Summary. This article analyses the oldest masonry supported by the grand narrative in Lithuania, gives archaeological and historical data of the oldest masonry in Lithuania, investigates the possible...

Literatūra Abramauskas, Stasys, Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012. Andriušytė, Aistė; Rasa Bertašiūtė, „Molio statyba: tradicijos ir perspektyvos“, Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje, 2, 2011...

Mūrą Lietuvoje galima pavadinti importiniu dalyku, kuris pasirodė ne anksčiau nei XIII a. Tokio vėlavimo priežastys – krikščionybės ir kartu su ja sklidusių naujovių nebuvimas, pragmatinės priežastys (kol nebuvo susidurta su rimtu priešu ir iki įsigalint šaunamajam ginklui, krašto gynybai...

Tarpukariu besiskirstant į vienkiemius ir suaktyvėjus statybai ėmė stigti medžio statyboms. Į tai reagavo statybos inžinieriai siūlydami medžio statybos alternatyvas, daugiausia statybą iš molio. Buvo iškeliami tik tokios statybos pranašumai, raginta taupyti miško žaliavą, net pabrėžiami...

Istoriniai duomenys rodo, kad stambių dvarų sodybų statiniai XVI–XVIII a. taip pat buvo mediniai. Dar ir šiandien didžiulėje dvarų sodybų duomenų bazėje, kurioje priskaičiuojami 579 dvaraiŽr. „Apie projektą“., turime išlikusių ir medinių dvarų sodybų rūmų (Kuršėnų, Veliuonos, Bukantės...

Nuo medžio prie mūro Didžioji dauguma viduramžių Lietuvos miestelių savo išvaizda nedaug tesiskyrė nuo didesnių kaimų. Miestelių namai buvo mediniai, nedideli, supami dirbamos žemės ir daržų. Didesni miestai XV a. Lietuvoje buvo tik Vilnius, Kaunas, Trakai, GardinasŽr. Albinas Kuncevičius...

Tarpukariu galima fiksuoti neatitikimą tarp didžiojo naratyvo ir realios padėties, kada valstybiniu lygmeniu orientuojamasi į pažangesnę statybą: siekiant sukurti „mūrinę Lietuvą“, 1920 m. parengtos naujos statybos taisyklės, kuriose nurodomi privalomi atstumai tarp medinių pastatų kaip...

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje plytų gamyba prasidėjo ne anksčiau kaip XIII a., laikomas krašto pagoniškumas, atsiribojimas nuo krikščionybės, skatinusios mūrinių šventovių statybą ir medžiagų inovacijasŽr. Vytautas Levandauskas, Lietuvos mūro istorija, p. 102.. Kaip paguoda dėl...

Pasiteisinimai dėl vėluojančio mūro Didžiojo naratyvo idėjas, persismelkusias į seniausio mūro paieškas ir formuojamą požiūrį į architektūrą, galima sieti su tam tikru nevisavertiškumo kompleksu, kada sąmoningai ar net kompleksuojant dėl vėlyvo mūro buvo ieškoma priemonių pateisinti tą...

Kad lietuviams plytos nebuvo gerai žinomos, rodo ir Kernavėje archeologinių tyrimų metu rasta ir iš gabaliukų suklijuota vienintelė plyta, datuojama XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia. Įdomu, kad plyta buvusi rasta prie stulpavietės, taigi daroma išvada, jog ji naudota ne pagal paskirtį, o stulpui...

Seniausias mūras Lietuvoje remiantis moksliniais duomenimis Ieškant seniausio Lietuvos mūro remiantis moksliniais šaltiniais, dažniausiai apsiribojama dabartinės Lietuvos teritorija, nors, žiūrint plačiau, priklausiusios LDK Gudijos teritorijoje seniausiu mūro pastatu laikoma Polocko Sofijos...

Istorikas A. Šapoka buvo linkęs teigti ankstyvą architektūrą: „turime neabejotinų įrodymų, kad Vilniaus kalne pilies tikrai būta jau XIII a., o gal V–VIII a., nes ir tų amžių sodyba greičiausiai bus buvusi pilis.“ Autorius nenurodo, kokia tai buvusi – medinė ar mūrinė pilis, tačiau pažymi, jog...

Besiformuojantis didysis naratyvas tarpukariu siekė išsivaduoti iš lenkų kultūrinės įtakos, todėl siekta atsigręžti į tuos dalykus, kurių lenkų įtaka nesiekė – tai yra į pagonybę, egzistavusią iki krikšto, ir medinę statybą, taip pat egzistavusią dar iki krikšto, kadangi manoma, jog krikštas...

Didysis naratyvas mūro tema Lietuvos didysis naratyvas, kurį, kaip tarpukariu šaknis įleidusį ir vis dar gajų reiškinį šiandieninėje mūsų visuomenėje, identifikuoja A. Bumblauskas, siejamas su tokiomis iškiliomis Lietuvos asmenybėmis kaip J. Basanavičius, S. Daukantas, Maironis ir kt. Pasak J...

Istoriografijoje mūro kaip civilizacijos elemento klausimas nebuvo plačiau paliečiamas, daugiau dėmesio skirta seniausio mūro paieškoms (seniausio mūro ieškota Kaune, Vilniaus Katedros rūsiuose ir Žemutinės pilies pamatuose), pilių atsiradimo ir plėtros analizei, miestų įsikūrimo ir kūrimosi...