Albinas Plėšnys

1875 m. baigė Vilniaus universiteto teorinės fizikos specialybę. 1987 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro disertaciją Informatyvumo principo metodologinė reikšmė mokslinio tyrimo parocese. Tyrinėja įvairias analitinės filosofijos kryptis, mokslo filosofiją, tomistinę filosofiją ypač tomistinę kalbos filosofiją, taip pat socialinę ir teisės filosofiją. Tyrimų rezultatus išdėstė daugelyje mokslinių straipsnių, dviejose monografijose – Metafizikos reikšmė gamtos mokslų plėtrai ir Analitinės krypties filosofija. Platesniems visuomenės sluoksniams supažindinti su su filosofija skyrė vadovėlius Filosofijos įvadas ir Socialinės filosofijos pagrindai. Parašė apie 15 straipsnių Visuotinei Lietuvių enciklopedijai. Iš rusų ir anglų kalbų išvertė 5 knygas. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, žurnalo Soter redkolegijos narys. Mokslinių tyrimų sritys: mokslo filosofija, Wittgensteino filosofija, analitinė kalbos filosofija, Tomo Akviniečio filosofija, teisės filosofija, socialinė filosofija.