Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės paskiausias turinys

Some Features of Lithuanian Ethnographic Photography Summary. This article reviews the peculiarities of Lithuanian ethnographic photography from the middle of 19th until 20st c.c. On the basis of research methodology in visual anthropology, the paper analyzes the development of Lithuanian...

Literatūra Banks, Marcus, Visual Methods in Social Research, London: Sage, 2001. Buračas, Balys, Darbai ir šventės, Kaunas: Šviesa, 2006. Buračas, Balys, Fotografijos | Photographs, Vilnius: Baltos lankos, 1998. Buračas, Balys, Portretai, Kaunas: Šviesa, 2006. Buračas, Balys, Tarpukario veidai...

Išvados XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvių fotografijoje atsispindi keletas fotografijos rūšių: 1) antropometrinė; 2) fotografija, pagrįsta pasitikėjimu ir bendradarbiavimu tarp fotografo ir jo tiriamų objektų; 3) meniniai atvirukai su gamtos ir miestų vaizdais. To meto mėgėjų fotografijose...

Kitas Biržų krašto fotografas – Petras Ločeris. Jis užfiksavo Biržų ir jų apylinkių vaizdus, žmones ir jų šventes – krikštynas, vestuves. Krekenavos fotografas Tadas Bajarūnas fotografavo portretus, žmonių grupes, šeimos ir religines šventes, Krekenavos miestelį ir bažnyčią, įvairius svarbius...

Tarpukario etnografinė fotografija Tarpukario laikotarpiu pabrėžiamas etnografinis fotografijos kryptingumas, siekis per fotografiją išsaugoti etninės kultūros paveldą – nykstančias kaimų sodybas, senąją architektūrą, ūkinius padargus, materialinės kultūros reliktus. Tuo metu iškilo nemažai...

Juozo Žiogo 1902–1908 m. fotografijose užfiksuoti keturių Kauno gubernijos apskričių – Telšių, Zarasų, Ukmergės ir Šiaulių – miestelių, bažnytkaimių, vienuolynų, kapinių ir antkapinių kryžių vaizdai. Ant fotografijų pateiktos tikslios fotografavimo aplinkybės: „…nurodoma fotografuoto siužeto...

E. Volterio fotografijų fondą Rusijos etnografijos muziejuje sudarė 7 kolekcijos, įsigytos ekspedicijose 1910–1912 m. Jo surinktų 174 pozityvų ir 2 stiklo negatyvų rinkinys atspindi mokslininko požiūrį į fotografiją kaip etnografinį šaltinį, tiksliai fiksuojantį tradicinės kultūros būklę...

XX a. pr. etnografinius objektus Lietuvoje fotografavo tiek profesionalūs etnografai, antai Aleksandras Seržputovskis, tiek mėgėjai kraštotyrininkai, kaip kad Telšių apskrities Medingėnų kaimo kunigas Juozas Žiogas, fizikas Ignas Končius ir kiti. Pastarieji du bendradarbiavo su Eduardu Volteriu...

Vieni žymiausių XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos miesto profesionalūs fotografai – Juozas Čechavičius, Stanislavas Filibertas Fleury ir Janas Bulhakas. J. Čechavičius – socialinės fotografijos pradininkas Lietuvoje – XIX a. II pusėje pradėjo sudarinėti „Vilniaus vaizdų“ albumus, kuriuose užfiksavo...

XIX a. pab.–XX a. pr. mėgėjiškos fotografijos žymiausi atstovai Lietuvoje – grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir dvarininkas Benediktas Henrikas Tiškevičius. S. K. Kosakovskio fotografijoseŽr. Eglė Lukaševičiūtė, Grafų Kosakovskių albumas, 2004. pavaizduota grafo šeimos istorija...

Siekiant išsiaiškinti lietuvių etnografinės fotografijos ypatumus, straipsnyje pasitelktos kelios šaltinių grupės: 1) XIX a. II pusės–XX a. pr. profesionalių fotografų (S. F. Fleury, J. Bulhako, J. Čechavičiaus) ir mėgėjų (grafų S. K. Kosakovskio, B. H. Tiškevičiaus) fotografijų albumai ir...

Etnografinės fotografijos fenomenas kol kas nesulaukė didesnio lietuvių tyrinėtojų dėmesio. Aloyzas Petrašiūnas yra pabrėžęs, kad Lietuvoje etnografinė fotografija nustumta už meninės fotografijos ribų, į ją žvelgiama kaip į dokumentinį objektų fiksavimą, nevertą didesnio dėmesio. Tačiau Vakarų...

Įvadas Šiandien vizualinėje etnografijoje vyrauja įvairūs požiūriai. Į vizualinę medžiagą, ypač fotografiją, žvelgiama kaip į antropologiją, meną, kaip į socialiniogyvenimo atspindžių konstruktą. Bandoma ieškoti kriterijų, kurie padėtų apibrėžti etnografinę fotografiją. Reikėtų pabrėžti, kad...

Santrauka. Straipsnio tikslas – aptarti XIX a. II pusės–XX a. I pusės lietuvių etnografinės fotografijos ypatumus. Remiantis vizualinės medžiagos analize, istoriniu-lyginamuoju metodu, analizuojami lietuvių etnografinės fotografijos raidos ypatumai. Nagrinėjama problema – kaip vaizdiniai...

Narrative of Visual Ethnography: A Case Study of the Pitt Rivers Museum Summary. With the help of a case study of the Pitt Rivers Museum, this article aims to reveal the visual perspectives of ethnography in museums. The problem of the visualization of ethnography is analyzed in accordance...