• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Aristotelis paryškina savo mąstymą Fizikoje, įvesdamas prigimties sąvoką. II knygos pradžioje jis pareiškia: būti substancija – tai reiškia turėti prigimtįŽr. Fizika, 192 b 33.. Prigimtį Aristotelis apibrėžia kaip „judėjimo ir nejudėjimo principą ir priežastį, esančius tame, kuris yra pats iš...
  2. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Vien tik individas yra traktuojamas kaip substancijos vieta. Būtent individą, tiesa, pabrėžiant jo jungtį su „esme“, quidditas, antrąja substancijos prasme (šios jungties prasmę matysime vėliau), Aristotelis ir vadina „galutiniu subjektu“ arba „galutine“ substancijaŽr. ten pat, 1017 b 24...
  3. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1.1.2. Substancijos kaip subjekto fizinis-empirinis tyrimas O prie kokios išvados veda tyrimas, atliekamas fiziniu lygmeniu? Kas yra jusliškai aptinkamo daikto „subjektas“, tai, kam yra priskiriama viskas, bet kas patsai negali būti priskirtas niekam kitam? Materija! „Jeigu materija nėra...
  4. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Iš tiesų, jeigu substancija yra tai, kas lemia daiktą, kaip ji galėtų būti iš pat pradžių tai, kas daiktas jau yra? Akivaizdu, kad statomas namas ar gimstantis gyvūnas negali atsirasti iš to, kas kaip tik randasi. Taigi, reikia grįžti prie prieštaravimo, prie kurio privedė loginis ir fizinis...
  5. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1.1.3. Loginio ir fizinio-empirinio tyrimų konflikto išsprendimas Tačiau paneigti vieną iš išvadų nereiškia, kad sunkumas pašalintas. Priešingai, kirba klausimas, kodėl šis sunkumas atsirado, vienam iš tyrimų privedus prie rezultato, prieštaraujančio kitam? Aristotelis išsprendžia šį sunkumą...
  6. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1.1. Substancija kaip subjektas Pirmiausia Aristotelį patraukia subjekto sąvokos reikšmė. Savo įpročiu, filosofas ją analizuoja dviem būdais: loginiu ir fiziniu-empiriniuDetalų abiejų analizių tyrimą, apibendrindamas kitų Aristotelio tyrėjų (Owens, Rodier, Le Blod, Mansion, Brémond ir kt.)...
  7. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1.1.1. Substancijos kaip subjekto loginis tyrimas Loginiu požiūriuApie patį loginį metodą, Aristotelio taikomą ir kalbos, ir tikrovės (gamtinės bei žmogaus padarytos) lygmenimis, bei iš šio taikymo kylančias problemas žr. Jean-Marie Le Blond, Logique et méthode chez Aristote, 2000. Žymusis L...
  8. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    1. Substancija kaip forma Filosofine prasme, ousia, arba substancijos, sąvoka pirmiausia reiškia tai, kas „yra iš savęs“ (kat auto), t. y. tai, ko buvimui nereikia ko nors kitoŽr. Metafizika, 1017 b 15.. Aristotelis analizuoja šią sąvoką Metafizikos Z ir H knygoseŽr. 1028 a 10–1045 b 24...
  9. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Reikšminga yra tai, kad apsiribosime tik teorine Aristotelio filosofija (pirmiausia Metafizikos ir Fizikos knygomis): toks hermeneutinis pasirinkimas lems visos čia pateikiamos aristoteliškosios substancijos sąvokos interpretaciją. Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis. Jis buvo būdingas didžiajai...
  10. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Svarbiausi Aristotelio substancijos doktrinos sandai yra išdėstyti jo Metafizikoje. Sudėtinga, anachroniška šios knygos struktūraApie Aristotelio Metafizikos struktūros dvilypumą (iš vienos pusės, jos knygų parašymo chronologija ir, iš kitos, vėlesnė, paties Aristotelio nuspręsta, jų seka) ir...
  11. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Santrauka. Straipsnyje analizuojama substancijos sąvokos prasmė teorinėje Aristotelio filosofijoje bei iš jos kylantis individo supratimas. Atskleidžiama, į kokį prieštaravimą veda vienos iš substancijos sąvokų reikšmių – subjekto (upokeimenon) – loginis ir fizinis-empirinis tyrimas ir kaip...
  12. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Vakarų mąstyme individo samprata, jungiama su egzistencijos suvokimu, atsiras tik stoikams pradėjus kalbėti apie logos spermatikos, iš kiekvieno individualaus dalyko darančio atskirą esmę, neoplatonikams iškėlus klausimą, ar „kiekvienas individualus daiktas turi savo idėją?“ ir, rūpinantis...
  13. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Tiesa, kai kurie Aristotelio komentatoriai (RobinŽr. Léon Robin, Aristote, 1944.) yra linkę pripažinti, kad filosofas žmogaus atvejį laikė tam tikra išimtimi gamtinių ir pagamintų dalykų visatoje, traktuodamas jo sielą kaip atskirą ir unikalią ir taip artindamasis prie to, kas vėliau bus...
  14. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Šie Aristotelio tekstų svyravimai turbūt niekada neleis prieiti prie vienodos jų interpretacijos. Vis dėlto, apibendrindami tai, ką pasakėme, artėjame prie išvados, kad individuali substancija Aristoteliui yra tik priemonė rūšiai išlaikyti. Jokia naujovė ar originalumas šiame pasaulyje nėra...
  15. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Išvados 1.Metafizikos ir Fizikos knygose ieškodamas substancijos sąvokos prasmės, Aristotelis naudoja dvilypį tyrimą – loginį ir fizinį-empirinį. Abu tyrimai veda prie prieštaringų išvadų. Aristotelis išsprendžia šią aporiją, substancijai suteikdamas formos sąvokos prasmę. 2. Toks sprendimas...
  16. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    Literatūra Aquino, Thomas de, Sententia libri Metaphysicae, Romae: Leonina, 1985. Aristote, La Physique, Paris: Vrin, 2008. Aristote, Métaphysique, Paris: Vrin, 1991. Aristotelis, „Apie Sielą“ | Aristotelis, Rinktiniai raštai, sudarė Antanas Rybelis, iš senosios graikų kalbos vertė Jonas...
  17. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Aristoteliškoji juslinės substancijos samprata ir individo problema

    The Aristotelian Concept of Sensual Substance and the Problem of an Individual Summary. The article analyzes the significance of the concept of substance in theoretical philosophy of Aristotle (in the books of Metaphysics and Physics) as well as the understanding of the individual emerging from...
  18. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    The Problem of the Human Person’s Identity: What Changes and What Remains? Philosophical and Biological Approaches Summary. The article discusses the problem of human identity from a philosophical and from a biological point of view. Today, philosophy and biology conclude that human being is an...
  19. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Literatūra Aleksandravičius, Povilas, „Tomo Akviniečio laiko samprata“, Problemos 76, 2009, p. 206–219. Aleksandravičius, Povilas, Temps et éternité chez saint Thomas d’Aquin et Martin Heidegger, Saarbrücken: Editions universitaires européennes, 2010. Aquino, Thomas de, Summa theologica, Prima...
  20. Povilas Aleksandravičius

    Straipsnis Žmogaus asmens tapatumo problema: kas keičiasi ir kas išlieka? Filosofinis ir biologinis požiūriai

    Išvados Gyvybė, zoe, pagal tą patį Aristotelį, turi ne tik biologinę, bet ir dvasinę prasmę: siela organizuoja ne tik biologinę, bet ir psichinę, ir intelektualinę žmogaus būtį. Ta pati žmogaus siela, kuri determinuoja jo bios, vadinama taip pat ir psyche bei nous, nes įkvepia proto gyvybę...
Grįžti
Viršutinė Apatinė