• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Baltiškasis minimalizmas svariai prisideda prie vargonų vizijos atsiradimo globaliame XX a. pabaigos kūrybos dėmesio lauke. Labiausiai tai įreikšminta ir asocijuojasi su laiko tėkme esto Parto kūryboje, konkrečiai – vargonams solo kūriniuose („Trivium“, 1976; „Annum per annum“, 1980), kurių...
  2. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Apibūdinant vizijos žanrą, itin reikšmingas vienintelis Kutavičiaus kūrinys vargonams solo sonata „Ad patres“ (1984), autoriaus sukurta dviem vargonininkams. Čia autoriui buvo svarbu išplėsti faktūros erdvę, ją užvaldyti sekant judėjimo reikšmes pagal Čiurlionio paveikslų ciklą „Laidotuvių...
  3. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Tokiu daugiakultūriniu ir net visuomenės atsinaujinimą skelbiančiu projektu galima pavadinti Kutavičiaus oratorijų ciklą („Paskutinės pagonių apeigos“, 1978 ir kt.), trio „Prutena“ (1976), Magiškąjį sanskrito ratą (1993), sonatą vargonams „Ad patres“ pagal Čiurlionio paveikslų ciklą „Laidotuvių...
  4. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Sovietmečiu šis muzikinės vizijos reiškinys išskleidė savo sparnus ideologiškai sunkiomis sąlygomis, kad nugalėtų deformuotą laikąŽr. Loreta Venclauskas, „Egzodo kontekstai“, p. 24.. Tai įvyko ryšių su pasaulio kultūra, remiantis biblinių tautų patirtimi, ir lietuviškojo „istorijos pagilinimo“ –...
  5. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Visa tai irgi byloja apie vargonų garso daugiafunkcinį poveikį, jo modernumo principą ir paaiškina Bacevičiaus „užsidegimą“ savo modernistines idėjas patikėti vargonamsŽr. Ona Narbutienė, „Kaunas – vedlys į modernią muziką“, p. 114.. Galima teigti, kad vizija tampa naujuoju Bacevičiaus muzikos...
  6. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Kodėl Vizija išsiskleidžia būtent Bacevičiaus, kuris tarsi perima, plėtoja tam tikras Čiurlionio idėjas, kūryboje? Bacevičius čia improvizuoja, eksperimentuoja, tyrinėja „vidinių regėjimų“ lauką muzikoje. Jis kitaip negu Messiaenas nesieja vizijos su religine tematika, su sakralumu. Bacevičius...
  7. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Bacevičiaus „vizijos“ profilio kūriniai, kai kurie net pavadinti „vizijomis“, yra ir minėtoji fortepijoninė 1936 m. „Vizija“, G. Kviklio priskiriama prie vargoninių opusų (faktūrinis atitikimas), ir simfoniniai 1931–1933 m. darbai, ir vargonų opusai, sukurti „vienu ypu“ 1934-ųjų rudenį. Jų...
  8. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Messiaeno meditacijos ir vizijos turi tą patį kontekstą – moderniąją naujosios religinės muzikos kryptį. Pradžioje tai tarsi interliudijos – vargonų pragrojimai mišių liturgijos metu, sutelkiantys giliau pajusti Dievo ir tikėjimo paslaptį, įsileisti Dvasios žinojimą, mistinį išgyvenimą. Kokia...
  9. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Vizija ir meditacija tampa vienomis iš dažniausiai pasitaikančių XX a. vargonų kūrybos formų. Jos atspindi statiškosios dramaturgijos filosofinius modusus: begalybę, tęstinumą, apokaliptinius lūžius, gyvybinį virsmą ir amžinybę savo į Absoliutą išsiskleidžiančia faktūrine raiška – tiek...
  10. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Galiausiai vargonų vizijos žanrą įtvirtina „amžiaus ženklas“ – apokaliptine dinamine banga išsiskiriantis kitas to laikotarpio Messiaeno kūrinys „Amžinosios bažnyčios vizija“ („Apparition de l’eglise eternelle“, 1928). Savo struktūros absoliučiu sprendimu ši vizija tarsi tampa modeliu, ypač...
  11. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Prancūzų menų tradicija terpę perspektyvai kalbėti spalvomis atrado vargonų galimybėse. Čia skleistis impresionizmui leidžia ne tik registrų koloristinis leitmotyvinis traktavimas, bet ir pats garsas kaip erdvės valdymas, gimstantis pūtimu, juo pasiekiamas virpesys – vizionistinis artumas...
  12. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Bacevičiaus „Žodžiai“ („Antrasis žodis“, 1934) siejasi su Messiaeno religinės tematikos ciklais, net su Oskaro Milošo poezija – mistiniu amžiaus kryžkelių sielos virsmų pasauliu. Messiaeno „Diptyque“ (1929) yra vienas „Antrojo žodžio“ prototipų, pranašaujančių dvasios jėgų kovą ir muzikos...
  13. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Bacevičius jau yra tikrosios, ne užkoduotos dailėje, muzikinės vizijos autorius: jo kūriniai siekė būtent tokio intensyvaus transformacinio raiškumo – dvasinių erdvių, susijusių ir su garso modusais, tiesiogiai su vargonų techninėmis galimybėmis arba simfoninio orkestro potėpiais ir fortepijono...
  14. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Čiurlionio vizijos ir jų transkripcijos vargonaisŽr. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Visi kūriniai vargonams, 2005. skiriasi nuo jo amžininkų ir ankstesnių epochų, taip pat romantizmo kūrinių, nes čia įgyvendinamos modernios dailės bruožų turinčios idėjos – konstruktyvus linearinis erdvės...
  15. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Vizijai gali atstovauti „Marios“ iš Mažųjų peizažų ciklo VL317(b), Fuga b-moll VL345, preliudas „O šventas Dieve“ VL343, t. y. daugiausia vėlyvojo laikotarpio, 1908–1909 m., paskutiniai kūriniai. Būtent jiems būdingas faktūros transformacinis išsiskleidimas, jos „žemumų“ ir „aukštumų“...
  16. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Messianą galima vadinti pagrindiniu XX a. vargonų vizijos kūrėju, nes daugelis jo vargonų opusų yra tiesiogiai įvardijami kaip vizijos. Antra vertus, muzikines vizijas Lietuvoje tarpukariu ima kurti Vytautas Bacevičius, beje, studijavęs Paryžiuje ir, nors nebuvęs vargonininku, būtent vargonais...
  17. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Išskirtinio talento M. K. Čiurlionis, savo kūryboje unikaliai sujungęs muzikos ir dailės fenomeną, išskleidė jo transformacines ypatybes lyg naujuosius pasaulio sutvėrimo dvasios sparnus. Čiurlionis galėjo bent iš dalies inspiruoti ir naująją vargonų muziką bei jos krypčių – vizijų žanro –...
  18. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Muzikos ir vizualinių menų ryšys ypač suaktyvėjo XX a. modernizme. Pradėta gilintis į kompozitorių impresionistų (Claude’as Debussy, Arnoldas Schoenbergas) vizijų pasaulį, į muzikos ir architektūros, tapybos, skulptūros sąsajas, naująjį muzikos aktyvumo fenomenąŽr. Daniel Albright, “Testing the...
  19. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis „Vizija“ XX a. vargonų muzikoje: lietuviškasis aspektas

    Santrauka. Straipsnyje aptariamas naujojo žanro – vizijos – XX a. vargonų muzikoje atsiradimas ir jo lietuviškasis fenomenas remiantis Lietuvos ir jai artimų kompozitorių vargonų kūryba (M. K. Čiurlionis, O. Messiaenas, V. Bacevičius, B. Kutavičius, A. Part) bei muzikologų, estetikų, kitų tyrėjų...
  20. Jūratė Landsbergytė-Becher

    Straipsnis Transcendentinio vargoniškumo siekis modernioje lietuvių muzikoje

    The Pursuit of Transcendental Organness in Modern Lithuanian Music Summary. As Lithuanian music started acquiring more modern features, the organ has gained in importance – it became an instrument of symbolic images that expresses the world in its entirety and is able of penetrating other...
Grįžti
Viršutinė Apatinė