• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Literatūra Alexy, Robert, Teisinio argumentavimo teorija: mokymas apie racionalų diskursą, arba Teisinio pagrindimo teorija, iš vokiečių kalbos vertė Juozas Galginaitis, Austėja Galginaitytė, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005. Butkus, Gediminas, „Etika ir teisė – sankirtos ir...
  2. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Išvados 1.Teisė ir retorika demokratinėse šalyse visada buvo glaudžiai susijusios su dorovinėmis vertybėmis, idealiosios retorikos galima siekti tik tada, kai ją lydi žodžio laisvė, demokratija ir kalbėtojo moralė, kai išlaikoma teisės ir teisingumo vienovė. Teisingumas etine prasme aukščiau ir...
  3. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Kad vir bonus siekiamybė iš tiesų yra aktuali, rodo suintensyvėję pastarojo dešimtmečio teisės psichologų tyrimai. Kyla gero teisėjo, o tai reiškia doro ir teisingo žmogaus, poreikis, arba bent jau tokio teisėjo, kuris nepamirštų elementarių dalykų: Galima nutiesti daugybę paralelių įvairiuose...
  4. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Kaip tokia argumentacija sietina su idealiuoju diskursu, plačiai rašo R. AlexyŽr. Robert Alexy, Teisinio argumentavimo teorija: mokymas apie racionalų diskursą, arba Teisinio pagrindimo teorija, p. 362–364.. Jeigu retoriką apibrėžtume kaip tam tikrą tikslingo komunikavimo formą, kaip vienokių ar...
  5. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Kaip jau rašyta, teisinėje literatūroje esama skirtingų požiūrių į teisės ir moralės santykį (plačiau apie prigimtinės teisės doktriną, teisinį pozityvizmą ir teisinį realizmąŽr. Dalia Mikelėnienė, Valentinas Mikelėnas, Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai, p. 32–46.. Mūsų...
  6. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Vir bonus idealo tradicija vėl atgaivinta XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio nepriklausomoje Lietuvoje. Buvo stengiamasi ugdyti oratorių, imant pavyzdį iš demokratinės Graikijos ir iš Renesanso Lietuvos kalbėtojo idealo. Tai galima suvokti iš likusių negausių to laikotarpio teisininkų ir...
  7. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Volano mintis apie sąžiningus valdžios vyrus, apie teismų ir tribunolų vir bonus, t. y. gerus, ne tik teisę išmanančius, bet dorovingus žmones, galima sakyti, pakartojo, tik savaip interpretuodamas, teisininkas Leonas Sapiega, III Lietuvos Statuto (1588) prakalbose:
  8. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Cituodamas Antikos autorius Aristotelį, Platoną, žymiuosius oratorius Demosteną ir Ciceroną, A. Volanas taip pat išreiškė savo požiūrį į to meto Lietuvos DK vir bonus. Jo modernios mintys suformuotos ir suformuluotos Europos universitetų, kuriuose studijavo, dvasioje, padiktuotos Lietuvos DK...
  9. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Dėl pirmojo sando – kalbėti deramai (recte) pabrėžtina, jog tai susiję su pagrindiniu iškalbos principu. Deramumas, arba tinkamumas, yra pamatinė retorikos sąvoka, įeinanti į daugybę jos apibrėžimų: Svarbu pažymėti, kad deramumas etimologiškai yra tos pačios kilmės kaip ir esminė etikos...
  10. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    3. Vir bonus tradicija A. Volano veikaluose Oratoriaus idealo Ἀνήρ πολιτικός, suformuluoto demokratinėje Graikijoje, esmė taip pat kilo iš pačios retorikos, kaip minties, etiško žodžio ir elgesio kultūros mokslo, prigimties. Šis mokslas, atsiradęs iš praktinių teismų kalbų, vėliau tapo viena...
  11. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Apie procedūrinį teisingumą, t. y. apie įvairių teisinių ir neteisinių sprendimų būdus, siejant juos su teisėjo kalbos ir elgesio etika, dabar prabylama vis dažniau: Taigi ir šiais laikais nuolat keliama teisės ir teisingumo dualumo problema. Etika, per amžius nusistovėjusi ir visuotinai...
  12. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Apie įstatymo sąlygiškumą ir teisingumo primatą bei viršenybę kalbėjo ir pirmasis Nepriklausomos Lietuvos prezidentas: Vidinis teisingumas ir gėris apskritai kaip moralinės kategorijos keliamos ir vertinamos dabartinių teisės teoretikų. Šiuose žodžiuose aiškiai matyti nesutampanti vertikalė...
  13. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Tai, kas vadinama valdymo išmintimi, to, kas slypi žmonių širdyse, apibrėžti įstatymu esą neįmanoma. Įstatymas esąs tik bendras nurodymas ir negyvas teisingumas, o teisėjas – gyvas įstatymas, jis, gerai žinodamas, koks skirtumas yra tarp teisės ir teisingumo (tarp justum et aequum), išmintingai...
  14. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Štai keletas minčių iš šio veikalo skyriaus: Apibendrinus šias A. Volano mintis, išeina, kad reikia ne tuščiažodžiauti ir kabinėtis prie įstatymo raidės, reikalą ginti ne kokiais nors teisiniais gudravimais ir suktumu, o žiūrėti teisingumo bei gėrio: paisyti tik tai, kas parašyta, yra šmeižiko...
  15. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    2. Justum et aequum jungtis retoriniuose A. Volano kūriniuose Ryškiausias Renesanso Lietuvoje atgimusios klasikinės graikų ir romėnų retorikos pavyzdys – teisininko Andriaus Volano (apie 1530–1610) veikalai, kuriuose cituojamas Platonas, Aristotelis, Demostenas, Ciceronas, nužymėtos pagrindinės...
  16. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Apie teisės ir retorikos, valstybės ir asmens laisvės, iškalbos ir dorovinių vertybių ryšį ir vienovę kalbėjo senieji romėnai: Viename seniausių retorinių lietuvių raštijos paminklų – teisininko A. Rotundo (1520–1582), II Lietuvos Statuto (1566) rengėjų, kūrinyje „Lenko pasikalbėjimas su...
  17. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    1. Teisinio dualizmo samprata retorikoje Žodžio retorika etimologija atskleidžia teisės ir iškalbos sąsajas, bendrą kamieną ir iš to kamieno išsišakojusį teisinį dualizmą. Reo senąja graikų kalba reiškia kalbu tiksliai pagal rheton – nustatytą teisės normą, galiojančią tiems, kurie ją priėmė...
  18. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Straipsnio tyrimo objektas – žymaus XVI a. Lietuvos teisininko A. Volano retoriniai veikalai, kurie justum et aequum vienovės požiūriu dar nebuvo analizuoti. Istoriniu aspektu analogijos ir analitiniu metodais gretinamos retorikos mokslo gimtinės Graikijos ir Senosios Lietuvos teisininkų...
  19. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Įvadas Šio straipsnio tikslas – pažvelgti į retorikos prigimtį, į jos kilmę ir parodyti istorines retorikos ir teisės sąsajas, atskleisti, kad teisė ir retorika glaudžiai susijusios su dorovinėmis vertybėmis. Retorika, kaip įtikinimo menas, Graikijoje atsirado demokratijos sąlygomis, kai...
  20. Regina Koženiauskienė

    Straipsnis Retorikos genezė iš „justum et aequum“ dualizmo: teisės ir retorikos sąsajos

    Santrauka. Straipsnio įvade pateikiama teisinio dualizmo justum et aequum, iš kurio ir atsirado retorika, samprata. Jame apžvelgiami pagrindiniai žymaus XVI a. Lietuvos teisininko A. Volano retoriniai veikalai. Pirmajame skyriuje A. Volano diskursas analizuojamas teisės ir teisingumo vienovės...
Grįžti
Viršutinė Apatinė