• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Pažinimo ribos: Vakarai versus Rytai Pažinimo problema ir sudėtinga kritiškai mąstančio žmogaus situacija jį supančiame pasaulyje minėtu klausimu nedavė ramybės ištisai Vakarų mąstytojų plejadai. Jau Vakarų civilizacijos ištakose, antikinėje Graikijoje, mąstymo kaitrą ir meilę išminčiai kurstę...
  2. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Šis gilesnis žvilgsnis pirmiausiai reikštų ne žvelgimą į daiktus tarpininkaujant laboratoriniam prietaisui ar okultinei sąmonei, bet tą pačią kasdienę patirtį, be atvangos plūstančia žmogaus kūnu, jo tiesiogiai reginčiomis ir regimomis akimis, liečiančiomis ir liečiamomis rankomis varvančia visu...
  3. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Tad Merleau-Ponty išsyk atmeta grynojo pojūčio idėją sakydamas, kad tam tikrų neaiškių būsenų mes negalime „ne tik aptikti, bet ir mąstyti kaip suvokimo momento“Maurice Merleau-Ponty, Phenomenology of Perception, p. 4.. Percepcinės patirties lauke atsiveriantys daiktai negali būti redukuojami į...
  4. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Išsikelto tikslo ir aiškumo dėlei norėčiau priminti, kad tradicinėse kinų ir japonų estetinėse teorijose nuo pat jų ištakų išskirtinis dėmesys buvo skiriamas suvokimo problemoms, nemėginant jų spręsti remiantis konceptualių, pavyzdžiui, hėgeliškų, išankstinių skirtumų sistema, bet veikiau...
  5. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Merleau-Ponty pagrįstai leidžiasi į polemiką su tradicinėmis dvilypumu persmelktomis vakarietiško racionalizmo teorijomis ir pamatinėmis savo fenomenologinės filosofijos bei estetikos nuostatomis yra artimas Rytų Azijoje išsiskleidusioms daoizmo, čan ir ypač dzen mąstymo tradicijoms...
  6. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Merleau-Ponty filosofinė perspektyva Dar besirengiant rašyti šį rašinį, nežinia kodėl atmintin iškilo kelios vokiečių dramaturgės D. Loher pjesės „Gyvenimas Ruzvelto aikštėje“ personažo p. Miradoro įžanginio monologo eilutės: „Juk negali būti viskas tik atsitiktinumas. Juk turi būti kažkokia...
  7. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Norėčiau iškart atkreipti skaitytojų dėmesį, kad daugumoje savo filosofinės problematikos estetinimu ženklintų tyrinėjimų Merleau-Ponty nuosekliai plėtoja suvokimo, kūniškumo, kalbos, autentiško meno savasties problemas, kurias, mano įsitikinimu, vienija bendra tema – estetika pirmine graikiško...
  8. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Racionaliuosius Vakarus eurocentrinėse teorijose nekorektiškai lyginant su vadinamąja intuityviąja Rytų Azija jungiantis ryšys pasirodo dvelkiąs tokiu efemeriškumu, jog galima tarti šias tradicijas esant tik tolimai artimas viena kitai, o pastangos brėžti paralelę tarp šių kultūrų suformuotų...
  9. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Vieta, į kurią patenkama einant šiuo Vakarų mąstymo tradicijai būdingu perdėtai sureikšmintu racionalaus mąstymo keliu, yra anapus juslinio pasaulio horizonto protu konstruojama mąstomoji universali realybė, savarankiško mąstymo saviraiškoje pasirodanti nepavaldi net pačiam mąstančiajamŽr. Georg...
  10. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Įvadas Dar prieš pasirodant programiniam prancūzų filosofo Maurice’o Merleau-Ponty veikalui Suvokimo fenomenologija (Phénoménologie de la perception, 1945), esė „Cézanne’o abejonė“ jis rašo, jog P. Cézanne’as „paliktas sau pačiam galėjo žiūrėti į gamtą, kaip tik žmogus gali į ją žiūrėti“Maurice...
  11. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Ikiobjektinis santykis su pasauliu M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzeno mąstymo tradicijoje

    Santrauka. Šiuo straipsniu siekiama parodyti, kad įprastinės nuostatos, teigiančios neįveikiamus Vakarų ir Rytų mąstymo tradicijų skirtumus, iš esmės yra klaidingos ir nepakankamai apmąstytos. Pasitelkę įtakingo prancūzų fenomenologo Maurice Merleau-Ponty idėjas sieksime įrodyti, kad...
  12. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    The Paradigm of World’s Body in M. Merleau-Ponty’s Phenomenology and Zen’s Tradition of Thought Summary. This article discusses the problems of comparative philosophy. Here by comparing philosophical ideas of influential French phenomenologist Maurice Merleau-Ponty and tradition of Zen we will...
  13. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Literatūra Andrijauskas, Antanas, Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. Dvareckas, Kęstutis; Antanas Šimkus, „Kęstutis Vitkus: „Chirurgija yra tarsi gyvenimo būdas“, Bernardinai.lt, gegužės 19 d., 2010. Herrigel, Eugen, Dzenas ir lanko...
  14. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Išvados Sumuodami atliktos Merleau-Ponty ir dzenbudistinės lyginamosios kūno analizės rezultatus galime teigti: pirmiausia, kūnas tiek vakarietiškoje, tiek ir dzenbudistinėje interpretacijoje yra intencionalus, veržlus, situatyvus, interaktyvus veikiantysis pasaulyje, apgyvendinantis savo...
  15. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Nishida, žvelgdamas į pasaulį dzen tradicijos akimis, siekė atskleisti tai, kur būtų įmanoma patalpinti visą vakarietišką „būtį“ su ją sudarančiomis metafizinėmis, gnoseologinėmis, ontologinėmis, žodžiu, su visomis dualistinių priemaišų turinčiomis prielaidomis, savo paieškas motyvuodamas...
  16. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Dzeno mokymas reikalauja, jog žmogus, prieš įtempdamas lanką, privalo „išsivaduoti pats iš savęs, taip ryžtingai palikti patį save ir visą savastį praeityje, kad nieko iš jūsų neliktų, išskyrus nesąmoningą įsitempimą“Eugen Herrigel, Dzenas ir lanko menas, p. 60.. Vargu ar būtų galima šias...
  17. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Net ir žinant tai, jog Cézanne’as buvo itin dėmesingas ankstesnei Vakarų peizažinės tapybos tradicijai – uoliai studijavo ne tik pamatinius jos estetinius, meninės kūrybos, kompozicijos, formaliuosius plastinius principus, tačiau ir peizažų geologines struktūras bei nemažai laiko praleisdavo...
  18. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Tai leidžia toliau kalbėti apie kūrėjo intuiciją estetinės patirties lauke. Kaip teigia Nishidos filosofinės sistemos žinovai, „estetinė patirtis yra aptinkama giliausiuose basho sluoksniuose“Robert Wilkinson, Nishida and Western Philosophy, p. 112., kurie, kaip galėjome matyti, priklauso...
  19. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Nishida, vengdamas dualistinės logikos pinklių, siekė išvengti ir ego įsikišimo grynojo suvokimo sraute. Grynąjį suvokimą jis „prilygino kasdienei žmogiškajai patirčiai, nes ši dar nesugadinta jokiais „empirizmais“ ar „jusliškais“ fenomenais ir tuo artima „pamatiniam“ suvokimui“Algis Mickūnas...
  20. Andrius Tamoševičius

    Straipsnis Pasaulio kūno paradigma M. Merleau-Ponty fenomenologijoje ir dzen mąstymo tradicijoje

    Pastaroji kiltis čia rūpi labiau, nors išsamesnėje japonų filosofo kūrybos analizėje, žinoma, pravartu ir netgi būtina aptarti abi sąsajas. Taigi Nishidos basho terminas, tam tikra prasme turintis sąsajų su Nagardžunos „tuštumos“ samprata, yra artimas tam, ką Merleau-Ponty vadina pasaulio...
Grįžti
Viršutinė Apatinė