• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Habermasas remdamasis įvairiais socialinės kritikos ir psichoanalizės, taip pat Adorno bei Foucault kūriniais svarsto denacifikacijos ir desovietizacijos problemą kaip Holokausto ar Gulago aidą biurokratinėse Vakarų vokiečių ar nomenklatūrinėse Rytų Vokietijos sistemose. Habermasas pastebi, kad...
  2. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Vis dėlto banalizacija, funkcionalizacija ir industrializacija paveikė ne tik blogio banalėjimą, bet ir teismus, visą teisinę sistemą. Arendt nuosekliai sekusi Aušvico prižiūrėtojų teismą Frankfurte prie Maino pastebėjo, kad šis teismas, turėjęs vadovautis tragedija, pilietiškumu ir...
  3. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    ArendtKaraliaučius (Königsberg) – Arendt miestas, kurio tragedijos ji taip ir nepajuto, radikaliai atitoldama nuo nacistinės beprotybės, tačiau užverdama akis tokiam pat stalinizmo nusikaltimui. Karaliaučius yra vieta, kur susidūrė pasaulio beprotybės, kur tylėjimas užgniaužė mirusiųjų aimanas...
  4. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Kokia yra ta žmogaus būklė, jo charakteris, kuris mielai pasiduoda paviršutiniškoms ideologinėms demagogijoms, transliuojamoms itin galingų propagandos mašinų ir kontroliuojamoms visamatančiai cenzūrai? Šį klausimą kėlė ir sprendė Hannah Arendt, tam skyrusi daug savo širdies metų. Jos tyrimo ir...
  5. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Po Antrojo pasaulinio karo žudynių apie iliuzinį tikrovės prasmingumą rašė ir Albert’as Camus, parodydamas didžiųjų mitologijų žalą ir joms tarnaujančių mokslininkų – aklų sielos matininkų – destruktyvumą ir pabrėždamas beprasmybės supratimo svarbą. Nagrinėdamas pagrindinių nacizmo nusikaltėlių...
  6. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Bet grįžkime prie kolektyvinės idiomos, priskiriamos Adornui: „kaip galima poezija po Aušvico?“. Pabrėžiau laiko aplinkybę su prielinksniu po, tai yra po Holokausto, po sisteminės-rasistinės žudymo mašinos. Šis po akcentuoja egzistencinį lūžio tašką, negrįžtamą pokytį. Pasak Adorno, milijonų...
  7. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Klausimas užduotas daug rimčiau nei klaidinantis jo atpasakojimas: „kaip galima poezija po Aušvico?“ arba „kaip galimas eilėraštis po Holokausto?“. Adorno klausia, ne kaip išgelbėti pavienę išlikusią gyvą auką, o kaip dialektiškai paneigti aukos mąstymą, paneigti aukų gailėjimąsi, kartu...
  8. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Draudžiama absurdo patirtis: Aušvicas Adorno veikiausiai niekada nėra sakęs: „Kaip galima poezija po Aušvico“Žr. James Schmidt, “Poetry after Auschwitz – What Adorno Didn’t Say,” 2013., nors šis jam priskiriamas ir legenda tapęs sakinys cituojamas nuolatos. Tokių minties priskyrimo, įteisinimo...
  9. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Friedrichas Nietzsche paprastą krikščionišką atgailą laikė dvasios silpnybe. Tačiau apie kritinį ir laisvą visos sistemos įveikimą, disidentinę savivoką jis nerašė. Pasak Nietzche’s, atgailaujantis paklusimas, beatodairiškas savęs išsižadėjimas, kviečiant stipriai institucijai, Bažnyčiai ar...
  10. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Taigi, kalbu apie dvi atgailos procedūras, prieštaraujančias viena kitai. Jų pynės ne visados padeda aiškiai atskleisti, kuri buvo išlaisvinanti ir kuri pavergianti, kuri priverstinai priversdavo išsižadėti savo sielos, o kuri – vadavo iš sisteminės prievartos. Pavadinkime vieną jų išsižadėjimo...
  11. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Stojikiška ar krikščioniška išpažintis ir atgaila kaip galios technologijos rėmėsi išsižadėjimo, apsivalymo, o ne kritiško įveikimo ar maišto paradigma. Viduramžių krikščionybės teigimu, nuodėmės, pavyzdžiui, homoseksualaus ryšio, išpažintis numanė reikšmingą elgesio ir mąstymo, vidinių...
  12. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Krikščioniška atgaila apklausia sielą, o ne tiesą, kuria tikima, kuri yra išpažįstama. Antanas Maceina autobiografiniame kūrinyje „Filosofijos keliu“ pastebi, kad Duotą tiesą tikima, ne klausiama, o tikrinama tik siela: kiek ji yra tapati šventam kalbėjimui. Paaiškinimas, kuris lydi atpirkimą...
  13. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Įvadas: atgaila kaip krikščioniškas ir kaip dialektinis kaltės įveikimas Išpažintis ir atgaila kaip valdžios technologijos, kaip asmens susivaldymo būdai buvo suvokti dar antikos laikais: išplėtoti kinikų, sofistų, stoikų, galiausiai krikščioniųŠis straipsnis parengtas pagal projektą „Sovietinių...
  14. Gintautas Mažeikis

    Straipsnis Dvasinė ir dialektinė atgaila kaip sielos savivalda po Aušvico ir po Gulago

    Santrauka. Atgaila ir įveikimas (vok. Aufhebung), virtimas disponuojama atmintimi bei rezistenciniu aktyvumu įvairių kritiškų komunikacinių praktikų aplinkoje, štai kuo galėjo tapti Gulago ir vėlesnės nomenklatūrinės sovietinės sistemos patirtis mūsų dienomis. Tačiau kažkokiu istoriniu momentu...
Skaityti senesnius rezultatus
Grįžti
Viršutinė Apatinė