• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Algirdas Degutis

    Straipsnis Liberalizmas: metafizinės ištakos

    Santrauka. Liberalizmas kaip politinė doktrina remiasi prielaida, kad nėra racionaliai pagrindžiamų galutinių vertybių, nėra aukščiausiojo gėrio, kurio atžvilgiu galėtų būti objektyviai vertinamos individų preferencijos. Ši prielaida išreiškia vyraujančią metafizinę modernybės poziciją, kuri...
  2. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Economics as Praxeology: The Philosophical Foundations of the “Austrian School of Economics” Summary. The so-called Austrian school of economics has developed a distinctive approach to the study of society. Based on the principles of praxeology the approach contrasts sharply with the prevalent...
  3. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Literatūra Cubeddu, Raimondo, The Political Philosophy of the Austrian School: C. Menger, L. Mises, F. Hayek, London and New York: Routledge, 1993. Elster, Jon, Socialinių mokslų elementai, iš anglų kalbos vertė Auksė Mardosaitė, Vilnius: Vaga, 2000. Hayek, Friederich A., Individualizmas ir...
  4. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Misesui prakseologija yra wertfrei ir nenubrėžia jokių ribų individų siekiams: ji „yra visiškai neutrali visų vertybinių sprendinių atžvilgiu ir visada kalba tik apie priemones ir niekada apie galutinių tikslų pasirinkimą“Ludwig von Mises, Human Action: A Treatise on Economics, p. 885.. Tad...
  5. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Baigiamosios pastabos Aptarėme svarbesnius prakseologijos bruožus bei jos panaudojimo aiškinamaisiais ir kritiniais tikslais galimybes. Pabaigai atkreipkime dėmesį į kai kuriuos probleminius jos aspektus. Pirmiausia reikia pašalinti vieną painiavą. Subjektyvistinė vertės teorija kartais...
  6. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Remiantis šia teorema taip pat galima suprasti, pavyzdžiui, kodėl nustačius privalomą darbo atlyginimo minimumą atsiras daugiau bedarbių. Juk nustačius tokį minimumą visi tie, kurių paslaugų vertė rinkoje neprilygsta minimumui – mažiausiai apmokami darbininkai – neteks galimybės parduoti savo...
  7. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Vienas šios logikos taikymo pavyzdys – tai jau aptartas Mengerio pinigų atsiradimo paaiškinimas. Kitas, paprastesnis pavyzdys. Kai ekonomistas prognozuoja, jog didėjanti sviesto kaina sumažins jo paklausą, jis kelia ne empirinę hipotezę, paremtą ankstesniais stebėjimų duomenimis, o teikia...
  8. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Taikomoji prakseologija Kad ir kokiu turiniu užpildomos formalios veiksmo kategorijos, kiekvienam veiksmui galioja maksimizacijos principas bei jo loginiai vediniai. Tas principas nėra hipotezė, kurią galėtų falsifikuoti žmonių elgsenos faktai. Tam tikrą elgseną suvokiame kaip veiksmą, tik jeigu...
  9. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Ne tik vartojamoji, bet ir mainomoji daikto vertė, arba rinkos kaina, galiausiai yra subjektyvi. Mainomoji daikto vertė yra tiesiog tai, ką kiti (pardavėjo įsitikinimu) yra pasiruošę už jį atiduoti: „kainas galiausiai lemia visų rinkos visuomenės narių subjektyvūs vertinimai“Ten pat, p. 333...
  10. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Nors individo preferencijos ir vertybės nėra empiriškai stebimas dalykas, jos yra logiškai susijusios su veiksmu, matomu dalyku. Matydami, jog žmogus veikia tam tikru būdu, darome išvadą, jog taip veikdamas jis tenkina savo preferencijas. Suvokdami elgesį kaip veiksmą jį visada suvokiame kaip...
  11. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Prakseologijos aksioma ir jos vediniai vienodai galioja žemiems ir aukštiems, materialistiniams ir idealistiniams žmonių siekiams. Rinkdamasis veiksmą individas pasveria visus savo tikslus jų svarbos jam požiūriu, ir tik nuo jo vertybių hierarchijos priklauso tai, kuriems iš jų jis teikia...
  12. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Kita vertus, prakseologija sužmogina ir sukilnina ekonomiką, „nykųjį mokslą“. Daiktų vertė yra jų vertė veikiančiam žmogui. Ji nėra fizinis ar materialus reiškinys, kuris galėtų būti identifikuotas atsietai nuo individų siekių ir įsitikinimų. Klasikinės ekonominės teorijos klaida buvo ne pati...
  13. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Padėties gerinimas ir naudos maksimizavimas, apie kurį čia kalbama, suprantamas formalia prasme, neapribojant jo specifiniu tikslu. Veikiantis individas gali būti egoistas arba altruistas, hedonistas arba asketas; hedonistui gerovė gali reikšti kūno malonumą; religingam žmogui ji gali reikšti...
  14. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Pasak Miseso, visi žmogiškosios veiklos teorinio supratimo elementai yra implikuoti veiksmo kategorijoje ir gali būti eksplikuoti analizuojant jos turinį: Šią mintį panašiai formuluoja Hayekas: „iš savo pačių sąmonės pažinimo galime „aprioriniu“, „dedukciniu“ arba „analitiniu“ būdu gauti (bent...
  15. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    „Grynoji pasirinkimo logika“ Prakseologinio ir gamtamokslinio aiškinimo modeliai tam tikra prasme yra atvirkštiniai. Aiškindamas reiškinį gamtamokslininkas remiasi stebėjimo faktais ir jų pagrindu hipotetiškai formuluoja dėsningumus – bendrus teiginius, kuriuos patvirtina arba paneigia nauji...
  16. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Pasak Miseso, pinigai ne tik gali atsirasti Mengerio aprašytu būdu – jie negali atsirasti kitaip. Pinigų mainomoji vertė yra grindžiama genetine jų sąsaja su prekine ir galiausiai su vartojamąja verte natūriniuose mainuose. Jokiais egzogeniniais valios aktais ar dekretais neįmanoma suteikti...
  17. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Teikdamas savąjį atsakymą Mengeris parodo, kad pinigai gali atsirasti be visuomeninio susitarimo ir be politinės valios diktato – kaip gėrybinis, bet nesuplanuotas individų komercinės sąveikos rezultatas. Bendra mainų priemonė evoliucionuoja iš natūrinių mainų žmonėms sprendžiant „norų abipusio...
  18. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Vadovaudamasis šia nuostata Mengeris taip pat iškėlė pinigų atsiradimo teorijąŽr. Carl Menger, Principles of Economics, Ch. VIII., kuri ne tik pateikia „nepaneigiamą prakseologinę pinigų atsiradimo teoriją“, bet ir nubrėžia gaires „prakseologijos pamatinių principų bei tyrimo metodų“ plėtoteiŽr...
  19. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Kolektyvų hipostazavimas ne tik klaidina – politiniame kontekste jis gali sankcionuoti veiksmus, kurie individų požiūriu yra ginčytini arba nepriimtini. Jeigu visuomenė vaizduojama kaip (kolektyvinis) subjektas, ji gali savo pačios atžvilgiu imtis „chirurginių“ veiksmų: pavyzdžiui, šalinti...
  20. Algirdas Degutis

    Straipsnis Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai

    Metodologinio individualisto požiūriu, toks hipostazavimas remiasi kategorine klaida – nes suponuoja, kad kolektyviniai dariniai gali turėti interesus ar priimti sprendimus, kurie nėra atskirų individų interesai ar sprendimai. Faktiškai ir praktiškai kolektyvinių subjektų įvedimas šalia įprastų...
Grįžti
Viršutinė Apatinė