Radiniai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas parengė ir 2015 m. spalio 15 d. Seimo posėdžių Sekretoriate įregistravo Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo pasiūlė nustatyti, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinė...

2. Nevykęs bandymas įstatymu pakeisti Konstitucijoje nustatytą generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką Respublikos Prezidentė 2015 m. birželio 15 d. dekretuŽr. Lietuvos Respublikos Prezidento 2015 m. birželio 15 d. dekretas nr. 1 K-352 „Dėl Dariaus Valio atleidimo iš Lietuvos...

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimas 2003 m. balandžio 22 d priėmė įstatymąŽr. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003., kuriuo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą išdėstė nauja redakciją. Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad...

Seimas 2000 m. lapkričio 28 d. dar kartą pakeitė Prokuratūros įstatymąŽr. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2000. ir nustatė, kad „Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Seimo...

Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas labai svarbus dėl to, kad jame suformuluota subjektų, dalyvaujančių skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą, įgaliojimų doktrina. Aiškindamas tuo metu galiojusių Teismų ir Prokuratūros įstatymų nuostatas, kad generalinį prokurorą skiria...

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucinis Teismas nutarė, kad Seimo nutarimo „Dėl V. Nikitino atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų“ 2 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad iki bus paskirtas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, V. Nikitinas eina generalinio prokuroro...

Konstitucinis Teismas 1998 m. balandžio 21 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad

Nurodytų Teismų ir Prokuratūros įstatymų nuostatų įgyvendinimas skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą sukėlė konstitucinį ginčą, kurį 1998 m. teko nagrinėti Konstituciniam Teismui. Ginčo esmė buvo tokia: atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 1994 m. gruodžio 15 d. dekretą, Seimas 1994...

Nuo 1992 iki 2003 metų generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka buvo daug kartų keičiama. Seimas 1994 m. spalio 13 d. priėmė Prokuratūros įstatymąŽr. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas, 1994., kurio 11 straipsnio 3 dalyje nustatė, kad „generalinį prokurorą septyneriems metams...

Mokslinėje literatūroje nebuvo nagrinėta, ar įstatymu galima nustatyti, kad generalinį prokurorą Respublikos Prezidentas skiria Vyriausybės teikimu ir Seimo pritarimu. Rengiant straipsnį naudoti norminių aktų analizės, loginis-analitinis, istorinis, teleologinis tyrimo metodai. 1. Generalinio...

Įvadas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka nebuvo nustatyta; Konstitucijos 118 straipsnyje buvo numatyta, kad prokurorų, taigi ir generalinio prokuroro, skyrimo ir atleidimo tvarką nustato įstatymas. Seimas 1992–2003 m. įstatymais daug...

Santrauka. 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka nebuvo nustatyta. Seimas 1992–2003 m. įstatymais daug kartų keitė generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką. Seimas 2003 m. kovo 30 d. pakeitė Konstitucijos 118 straipsnį bei 84...

The Head of the State of The Republic of Lithuania in 1990–1992 Summary. A draft Law “On the Legal Status of the Chairman of the Supreme Council-Reconstituent Seimas” has been registered at the Seimas, in which it is stated that the Chairman of the 1990–1992 Supreme Council-Reconstituent Seimas...

Literatūra Laikinasis Pagrindinis Įstatymas | Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (pirmojo šaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos, Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso...

Išvados 1. Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Laikinąją Konstituciją) 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas, turėjęs įgaliojimus atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti...

Apibendrinant galima teigti, kad įstatymo projekte numatytą teisinį reguliavimą suprantant taip, kaip išdėstyta šiame straipsnyje, argumentai, kuriais remdamiesi įstatymo projekto oponentai teigia, neva jis neatitinka Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo, prieštarauja...

Grįžkime prie Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo remiasi įstatymo projekto oponentai. Minėta, kad tame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Respublikos Prezidento įstatymą gali būti skiriama ir mokama tik...

Yra ir kitas svarbus aspektas. Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus oficialiai aiškinti tik 1992 m. Konstituciją ir tik šios Konstitucijos nuostatų oficiali samprata, kurią pateikė Konstitucinis Teismas, susaisto Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę. Susaisto tuo atžvilgiu, kad, leisdami...

Kitoks Konstitucinio Teismo nutarimo teiginio „Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme valstybės vadovo institutas nebuvo numatytas“ aiškinimas reikštų, kad 1990 m. kovo 11 d. atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė iki 1992 m. esą apskritai neturėjo valstybės vadovo institucijos(?!) Taip teigti būtų...

Pažvelkime, kokiame kontekste Konstitucinis Teismas suformulavo šį teiginį. Minėta, kad nurodytoje Valstybinių pensijų įstatymo byloje Konstitucinis Teismas netyrė Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme nustatytų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimų ir teisinio statuso, nenagrinėjo, ar...