Radiniai

Šyšos ir Rusnės papuošalų stiliaus atspindžiai tolimesnių kaimynų dirbiniuose Diržai R. Sprainaitis pažymėjo, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje Rusnės tipo sudėtiniai diržai analogų neturi, todėl jie straipsnyje plačiau neaptarti. Tačiau labai svarbi šio autoriaus nuoroda, kad diržai minimi...

Šių segių skersmuo buvo 6,3 cm, t. y. jos panašaus kaip Šyšos žiedinės segės dydžio. Šyšos segės buvo iš vario lydinio, todėl prastesnės ir pigesnės, tačiau jos taip pat turėjo burbulus – bendrą stilistinį bruožą su Rusnės burbulinėmis segėmis. Sidabrinė žiedinė segė iš Rusnės kapo nr. 4 yra...

Rusnės kapuose nr. 3, 14 buvo rastos sidabrinės paauksuotos žiedinės segės su tuščiaviduriais iškiliais burbulais ant lankelio ir dekoratyvinėmis kiaurymėmis tarp jųŽr. Raimondas Sprainaitis, Buvusi Rusnės kirchė, Šilutės raj. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, p. 38, 40, pieš. 1A, 3A; „XVII a...

6 pav. Metalinio sudėtinio diržo iš Rusnės senkapių moters kapo nr. 18 priekinė dalis. LNM Archeologijos skyriaus fondai. Vario lydinys, sidabro dangos liekanos. Piešė A. Ruzienė / Fig. 6. Front part of a composite metal belt from Women’s Grave 18, Rusnė Old Cemetery. Copper alloy with remnants...

Šilutės muziejuje saugoma diržo plokštelė yra beveik analogiška nupieštajai šilutiškio H. Bratkaus 1929 m. rugpjūčio 1 d. laiške, pasiųstame į „Prussia“ muziejų Karaliaučiuje (SMB-PK/MVF, PM-IXd 1, PM-A 1588/1) (3 pav.). Tiktai H. Bratkaus piešinyje plokštelė yra iš diržo vidurinės dalies, t. y...

Jos skersmuo 6,5 cm. Vidurio kiaurymės skersmuo 3,6 cm. Skardos storis 0,08 cm. Adata neišlikusi. Šeši segės lankelyje išdėstyti iškilimai-burbuliukai yra skardoje išspausti iš blogosios pusės. Jų pagrindą juosia įmušti taškai. Segės lankelis tarp burbuliukų puoštas išgraviruotu...

1. Žiedinė segė, iš vario lydinio, Šilutės muziejaus inv. nr. A497 GK 836 (5:1 pav.). 5 pav. 1954 m. melioratorių aptikti radiniai iš Šyšos Švedkapių, saugomi Šilutės muziejuje: 1 – žiedinė segė ŠM A497 GK 836; 2 – žiedinė segė ŠM A498 GK 837; 3, 4 – diržo plokštelė ŠM A165 GK 838, vaizdas iš...

1954 metų radinių iš Šyšos kaimo Švedkapių aprašymas Šyšos Švedkapiai kaip laidojimo paminklas Šilutės muziejininkams buvo žinomas bent jau nuo XX a. šešto dešimtmečio pradžios. Šilutės muziejuje saugoma Švedkapių nuotrauka (inv. nr. 169-F), padaryta 1953 m. spalį B. Ščeponavičiaus (4 pav.). 4...

H. Bratkaus piešinyje, kurio vaizdą gadina iš kitos laiško popieriaus pusės persigėręs rašalas, vaizduojama segė yra iš pirmo žvilgsnio panaši į šešiakampę žvaigždinę segę, tačiau jos forma savita (3 pav.). Segės „spinduliai“ ne trikampiai, o užapvalintų žiedlapių formos, neryškius jų smaigalius...

3 pav. H. Bratkaus 1929 m. laiške „Prussia“ muziejui nupiešti Šyšos Švedkapių radiniai: viršuje kairėje segė, žemiau metalinio diržo fragmentas. Baltame lauke pavaizduoti segės kontūrai pagal H. Bratkaus piešinį (pagal SMB-PK/MVF, PM IXd 1, PM-A 1588/1). Mastelis žymi piešinio dydį / Fig. 3...

Radiniai Šyšoje 1929 metais Turbūt pirmąkart profesionalius muziejininkus duomenys apie Šyšos kaime esančius Švedkapius pasiekė 1929 m. Apie tai sužinome iš šilutiškio medicinos studento H. Bratkaus „Prussia“ muziejui Karaliaučiuje 1929 m. rugpjūčio 1 d. laiško, kuris šiuo metu saugomas Berlyno...

Šis žemėlapis saugomas valstybės įmonės Valstybės žemės fondas archyve. Vykstant šiems darbams buvo sudarytas „Lietuvos TSR Šilutės rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas. Gamtos, istorijos ir kultūros paminklai bei saugotini objektai kartografuoti 1984 m.“, kuriame Šyšos kaimo...

2 pav. Viršuje – žemėlapio „Šilutės rajono Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkis: gamtos, istorijos ir kultūros paminklai“ (1984 m.) fragmentas, vaizduojantis dešinįjį Šyšos krantą su pažymėta Švedkapių (šifras 136sg) ir sunaikintų Šyšos kaimo kapinių (šifras 137sg) vietomis (pagal VIVŽF archyvo...

Apytikriai tokia užstatymo apimtis jau buvo XVI a. pačioje pradžioje. 1511–1520 m. mokesčių mokėtojų sąraše minimi 15 laisvųjų asmenųPawel Swirmach, Peter Jawnels, Kawkritte, Vailentynn Kantth, Herman Lule, Jan Weisse, Andre Wißte, Schrittze, Hans Bischoff, Jeorge Mystaycke, Rudewille, Herman...

Įvadas Šyšos kaimas (vokiškai Schieß, Sziesze) yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Šyša yra 5 km į PV nuo Šilutės ir 3 km į Š nuo Rusnės. Tai senas Rytų Prūsijos kaimas, kuriame 1540 m. minima buvus 16 sodybų ir 2 samdiniai. Šyša priklausė Rusnės...

Turinys Įvadas3Radiniai Šyšoje 1929 metais71954 metų radinių iš Šyšos kaimo Švedkapių aprašymas10Turtingos ir artimos kaimynės Rusnėje13Šyšos ir Rusnės papuošalų stiliaus atspindžiai tolimesnių kaimynų dirbiniuose17Diržai17Žiedinės segės21Šyšos ir Rusnės diržų bei kartu rastų žiedinių segių...

Santrauka. Šyšos kaimas (vokiškai Schieß, Sziesze) yra Šilutės rajone, įsikūręs abipus Šyšos upės, ten, kur ji įteka į Atmatą. Šyša yra 5 km į PV nuo Šilutės ir 3 km į Š nuo Rusnės. Tai senas Rytų Prūsijos kaimas, kuriame 1540 m. minima buvus 16 sodybų ir 2 samdiniai. Šyša priklausė Rusnės...