Radiniai

S. Stanevičiaus ir S. Daukanto galūnių rašybos tyrimų apžvalga S.Stanevičiaus vertimo Historyia szwenta asmenvardžių galūnės mažai tirtos, informacijos apie tai nėra, daugiau kalbėta apie rašybos tarminį pagrindą. Rašybą išsamiai aprašęs ir įvertinęs Aleksas Girdenis daro išvadą, kad autorius...

Adaptuojant tikrinius asmenvardžius ir vietovardžius į lietuvių kalbą labai daug dėmesio skiriama šaknies adaptacijai. Remiantis Biblijos vertimų į šiuolaikines kalbas pasauline praktika, prie hebrajiško (ir aramėjiško) originalo kiek galima daugiau priartinami tie Senojo Testamento vardai...

Įvadas Darbo tikslas – ištirti biblinių asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymo ir adaptavimo pobūdį iš pasirinktų religinio pobūdžio šaltinių (pateikiama toliau). Darbo uždaviniai – nustatyti, kokios yra tiriamųjų šaltinių vardų galūnės: išlaikytos sveikos – aukštaitiškos ar sutrumpėjusios...

Santrauka. Straipsnis aktualus XIX a. pirmosios pusės skirtingų autorių religinio teksto vertime esančių tikrinių biblinių vardų galūnių vartosena ir adaptavimu, nes nuo seno nusistovėjusios biblinių vardų rašybos nebuvo, o Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus vartoti tikriniai bibliniai...

The Principles of Orthography and their Realization in the Early Lexicography of Simonas Daukantas Summary. Daukantas was one of the greatest spelling reformers and innovators of the XIX c. He was the first to write only in the Lithuanian (Samogitian) language. Daukantas undertook to create his...

Birutė Gudelienė Ankstyvosios Simono Daukanto leksikografijos ortografijos principai ir jų realizacija Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04H) Vilnius, 2015 Disertacija rengta 2007–2011 m. jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto doktorantūros...

Santrauka. Vienas didžiausių XIX a. rašybos reformuotojų ir inovatorių buvo Daukantas. Jis buvo pirmasis, rašęs tik lietuvių (žemaičių) kalba. Daukantas, ėmęsis sudarinėti savo rašybos sistemą, įsivedinėjo iki tol savo darbuose nevartotus rašmenis, juos normino, aiškino jų vartoseną, tačiau...

The Use of Compound Graphemes <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē> in Simonas Daukantas’ Žodrodys Summary. The analysis of graphics from Simonas Daukantas’ Žodrodys (1838) as well as Lithuanian headlines from Epitome Historiae Sacrae and respective rules from Daukantas’ textbooks Prasmą łotinû kałbos (1837)...

Literatūra ir šaltiniai Gudelienė, Birutė, „Dvibalsių [ai], [ei] atliepinių rašyba Simono Daukanto leidinio Epitome Historiae Sacrae lietuviškose antraštėse ir Ƶodrodyje toie kningelieie essontiu żodiu (1838)“, Žmogus ir žodis, 2010, t. 12, nr. 1, p. 20–27. Gudelienė, Birutė, „Grafema su...

Išvados 1.Sudėtinių grafemų rašymo tradicija Daukanto Žodrodyje ir lietuviškose Epitome Historiae Sacrae antraštėse labiau susijusi su Mažosios Lietuvos ir Mikalojaus Daukšos raštais. Iš Daukšos Daukantas perėmė grafemą <ê>, o grafemą <ë> – iš vokiečių darbų. 2. Paties Daukanto darbuose nėra...

Paties Daukanto žodžiais tariant – „<ê>, sklautoutą, skaitik kaap tinkamas, ie arba ę“Simonas Daukantas, Abecieļa lijtuwiu-kalnienu ir źiamajtiu kałbos, p. 24.. Ši taisyklė neaprėpia visų atvejų. Rašmuo <ê> dar aiškinamas, „it but ie arba ei vienkartu sunertos“, pvz.: warlês ~ varlės, rakondalês...

Akūtu pabrėžiamas ir mišriojo dvigarsio pirmasis dėmuo, tai kalba ir pats Daukantas savo rašybos taisyklėse, pvz.: ont stałą onsikwémpte ~ ant stalo antsikvempti 2, Apténkù ~ aptenku 3, gélbite ~ gelbėti 10, gélżis ~ gelžis ‘geležis’ 17, géntys ~ gentys 8, żmogaus kél‘tîs ~ žmogaus keltis 18...

Taisyklę atitinkančių rašmenų vartoseną iliustruoja keli atvejai – kai rašmuo <è> žymi suvienbalsintą žemaitišką dvibalsį [ei]. Štai <è> Žodrodyje (9x) iliustruoja šis pavyzdys, aiszkè ~ aiškiai 4, Epitome Historiae Sacrae lietuviškose antraštėse rastas pavienis atvejis, pvz.: ligè ~ lygiai 3Žr...

Grafema su akūtu <é> (10x) Žodrodyje negausi, kai vartojama pati viena skiemenyje – ji žymi ilgąjį garsą [e·] priešdėlyje, pvz.: nétaika ~ netaika 13 (1x), trumpąjį garsą [ĕ] šaknyje, pvz.: téczaus ~ tečiaus ‘tačiau’ 5 (1x), taip pat siaurąjį įtemptąjį žemaitiškąjį [ẹ], pvz.: atémù ~ atimu 2...

Žodrodžio ir lietuviškų Epitome Historiae Sacrae antraščių grafemos <é> vartosenaRašmuoPozicijaGarsasPavyzdžiai iš ŽodrodžioDažnumasPavyzdžiai iš Epitome Historiae Sacrae lietuviškų antraščiųDažnumas<é>Priešdėlis[e·]nétaika ~ netaika 131--Šaknis[ĕ]téczaus ~ tečiaus 5, 392--[ẹ]atémù ~...

Dauguma Daukanto rašmenų vartoti su diakritikais: akūtu, graviu, stogelio formos cirkumfleksu, dvitaškiu, įkypu brūkšneliu, rutulėliu, tačiau jo vartojami diakritikai bent kalbinėje literatūroje apibūdinami kaip nereiškiantys kirčio, o turintys morfologinęTik Mažojoje Lietuvoje diferencinis...

Daukantas Istorijos Žemaitiškos (~1836–1838) rankraštyje pridėtame ParsergėjimeBeveik tapatūs Parsergiejemai yra ir Pasakų Fedro (1824), ir Istorijos Justinaus (1838) rankraščiuose (žr. Birutė Vanagienė, „Redakcinės pastabos“, 1995, p. 422). aiškina 13 raidžių su diakritiniais ženklais, tarp...

Teorijos apie tiriamąsias grafemas apžvalga Sudėtinių grafemų, t. y. grafemų su diakritikais, įvairovės XIX a. žemaičių dounininkų darbuose nebuvo. Petras Jonikas mini Daukantą rėmusis Kristijono Gotlybo MilkausMilkaus dažniausiai vartojamų rašmenų inventorius gana įvairus, rasta įvairių...

Įvadinės pastabos Šio straipsnio tikslas – ištirti ir aptarti sudėtinių grafemų <é>, <è>, <ê>, <ë>, <ē> vartoseną Simono Daukanto Žodrodyje (1838), viename iš ankstyvosios jo leksikografijos darbų, papildomai remiantis lietuviškų Epitome Historiae Sacrae antraščių duomenimis bei Daukanto...

Santrauka. Rašmenų medžiaga iš Simono Daukanto Žodrodžio (1838), papildomai remiantis lietuviškų Epitome Historiae Sacrae antraščių duomenimis bei Daukanto vadovėlių Prasmą łotinu kałbos (1837) ir Abecieła lijtuwiu-kalnienu ir źiamajtiu kałbos (1842) atitinkamomis taisyklėmis, analizuota taikant...