Radiniai

Labai svarbu paminėti, kad susirašinėti su lietuviais jį skatino kalbininko pareiga iš žmonių užrašyti ir paskelbti kuo daugiau lietuviškų žodžių, vietovardžių, tautosakos. J. Karlovičius nelabai tikėjo lietuvių tautos galimybe išlikti, o juo labiau iškovoti laisvę. Jis manė, kad reikia skubėti...

Laikotarpis, kai J. Karlovičius 1873–1882 m. gyveno VišniaveVišniavo miestelis – vadinamoji etnografinė Lietuva, dabartinė Baltarusija (baltarusiškai Вiшнева, lenkiškai Wiszniew) yra šalia to paties pavadinimo ežero, 100 km į rytus nuo Vilniaus., vėliau – Varšuvoje, buvo intensyvaus...

3 pav. Jano Karlovičiaus darbo kambarys Susirašinėjimas Lietuvoje laiškai pradėti rašyti lotyniškai XIII a., tai seniausia bendravimo raštu forma. Juos dažniausiai rašė aukštesnieji visuomenės sluoksniai, kuriems neretai talkindavo raštininkai. Tai vadinamasis oficialiųjų laiškų sluoksnis, nes...

Baigęs gimnaziją jaunuolis pasirinko studijas Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, Paryžiuje – istoriją, Heidelberge lankė istorijos, filologijos ir kalbotyros paskaitas, Briuselyje studijavo muziką. Gimęs, užaugęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs etnografinės Lietuvos...

J. Karlovičius – žymus kalbininkas, kilęs iš Varėnos krašto, tautosakininkas, etnologas ir muzikologas, lituanistas ir polonistas, visuomenės veikėjas. XIX a. Subartonyse, Dzūkijoje, buvo įsikūręs J. Karlovičiaus giminės dvaras, kuriame 1836 m. lietuvių bajorųJ. Karlovičių siejo giminystės...

Keletas faktų apie Janą Karlovičių 2011 m. buvo paminėtos J. Karlovičiaus (1836 28 05–1903 10 14) 175-osios gimimo metinės. Ta proga vyko nemažai renginių2011 m. gegužės 24 d. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute, įvyko žymaus lenkų kalbininko Jano Karlovičiaus 175-ųjų ir jo sūnaus žymaus lenkų...

Įvadas Šio straipsnio tikslas – ištirti ir aptarti J. Karlovičiaus susirašinėjimą su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais. Darbe išsikelti ir įgyvendinti šie uždaviniai: pateikti susirašinėjimo aplinkybes, rezultatus ir apibrėžti, kokį indėlį susirašinėjimas davė kalbos mokslui, lituanistikai...

Santrauka. Susirašinėjimas su lietuvių kultūros ir mokslo veikėjais daugiausiai buvo orientuotas į lituanistinės medžiagos rinkimą, lietuvybės sklaidą, jos išsaugojimą. Taip J. Karlovičius gavo žinių apie lietuvių tarmes, liuberišką kalbą. Ryškiausia asmenybė, su kuria susirašinėjo J...

Grapheme with the Base <E>: Relationship between Compound Graphemes and Morphemes in the Early Lexicography of Simonas Daukantas Summary. Simonas Daukantas’ early lexicography distinguishes for the affluent use of compound graphemes with the base <e> which were neither comprehensively examined...

Šaltiniai ir literatūra Aleknavičienė, Ona; Christiane Schiller, Vytautas Zinkevičius, Jokūbas Perkūnas, Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift, 1706, santrumpas parengė Ona Aleknavičienė, 2008. Buch, Tamara, « La...

Išvados Ankstyvosios Simono Daukanto leksikografijos rašyba senosios raštijos ir žemaičių rašybos tradicijoje išsiskiria rašmenų ir reikšmių novatoriškumu ir gausumu. Ankstyvojoje S. Daukanto leksikografijoje sudėtinės grafemos su pagrindu <e> yra dvejopos: kiekviena iš grafemų turi daugiau nei...

Būtojo kartinio laiko dalyvio reikšmę Epitome Historiae Sacrae lietuviškose antraštėse turi tik vienas žodis su aukštaitišku garsu [e˙], pvz.: pagriżęs ~ pagrįžęs 92; LL tokių dalyvių rasta (11x), pvz.: atkritęs ~ atkritęs, atilsiejęs ~ atilsėjęs, sustingęs ~ sustingęs. Nemažai atvejų (12x)...

Analizuojamuosiuose žodynuose pasitaikė ir veiksmažodžio bendraties (2x), rašomos su <ę>, žyminčios žemaičių garsą [ĕ], pvz.: îszłautę ~ išlauti ‘laikyti atkišus, atlaikyti’ 38, iszgriautę ~ išgriauti 38. Toje pat pozicijoje, tik žodyno pradžioje, vartotas ir rašmuo <é>, pvz.: sawgoté ~ saugoti...

Panašiai yra su daiktavardžio kilmininku Žodrodyje (7x), kuris nurodo žemaitišką garsą [e˙] (aukštaitišką [e̤·]), pvz.: onżiămęs ~ ant žemės 20, îsz kalinczęs ~ iš kalinčės 37, walstibęs ~ valstybės 17Žr. Petras Jonikas, Lietuvių bendrinės kalbos kūrimasis antrojoje XIX amžiaus pusėje, p. 237...

Ankstyvojoje S. Daukanto leksikografijoje grafema <ę> žymi 6 gramatinių formų ir linksnių atvejus. Grafema su nosine <ę> (52x) Žodrodyje yra viena gausiausių. Ji vartojama ilgajam aukštaitiškam garsui [e·] žymėti, dažniausiai (19x) vienaskaitos galininke, pvz.: szwentę ~ šventę 17, teisibę darau...

2 lentelė. Ankstyvosios Simono Daukanto leksikografijos grafemos <ę> vartosenos atvejaiRašmuoPozicijaGarsasPavyzdžiaiDažnumasPavyzdžiaiDažnumasGalūnėŽodrodžioEpitome Historiae Sacrae lietuviškų antraščių<ę>acc. sg.[e·]karonę ~ karonę 16, į karę ~ į karę 819ikurę pasaulę ~ įkurė pasaulę 11...

Lyginant su aptartąja senųjų raštų, žemaičių rašybos tradicija akivaizdu, kad ten vienam linksniui žymėti nebuvo pasirinkta kelių grafemų. Analizuojamuosiuose S. Daukanto žodynuose, lyginant šių grafemų vartoseną, žymus skirtingų grafemų vartojimas spausdintame ir rankraštiniuose žodynuose...

MLL ir LL žodynuose grafema <é> (15x) žymi aukštaitišką garsą [e̤·] (žemaičių [ĕ]) vienaskaitos vardininko galūnėje, pvz.: metugé ~ metūgė, irklé dwĩrkle ~ irklė dvirklė, bungé ~ bungė, skauragé ~ skauragė, dwĩaké ~ dviakė, dwejoké kaltybe ~ dvejokia kaltybė; Dulkè vide dólké ~ dulkė vide...

Šioje lentelėje pateikiamų grafemų vartosena neretai panaši į vartotąją senuosiuose raštuose, žemaičių raštijoje. Pirmiausia aptartini linksniai, žymimi vienokiomis ar kitokiomis grafemomis. Morfologinei būtojo kartinio laiko dalyvio galūnei žymėti vartotos kelios sudėtinės grafemos. Šioje...

1 lentelė. Ankstyvosios Simono Daukanto leksikografijos sudėtinių grafemų su pagrindu <e> vartosena galūnėjeRašmuoPozicijaGarsasPavyzdžiaiDažnumasPavyzdžiaiDažnumasŽodrodžioEpitome Historiae Sacrae lietuviškų antraščių<é>part. praet. act.Santrumpos perimtos iš: Ona Aleknavičienė, Christiane...