Radiniai

Lietuviškumo suvokimas Dalis Lietuvos inteligentijos atstovų suvokė, kad valstybinis patriotizmas nėra identiškas tautiškumui ir ilgainiui, netekęs tautinio pamato, išblės (tautiškumas pradėtas sieti su pilietiškumu, kai susiformavo tautinės valstybės idėja), kad egzistuoja savita lietuvių...

Kai kurių tautų kalboje terminas „tauta“ daugiareikšmis, pavyzdžiui, rusų kalboje „народ“ reiškia ir tai, ką mes suprantame kaip „tauta“, ir kaip „liaudis“. Prancūzai teisiškai neskiria tautiškumo nuo pilietiškumo. Lietuviai Lietuvos liaudimi vadino visus Lietuvos gyventojus, kurie tuo metu...

Dažnai natūralūs dalykai neanalizuojami, jie priimami kaip savaime suprantami, nors per juos ir atsiskleidžia žmogaus pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Čekų istorikas Miroslavas Hrochas, nagrinėdamas tautų egzistencijos požymius ir žmogaus saviraišką, suformulavo koncepciją: a) tauta yra; b) tauta...

Lietuvos lenkai, rusai ar kitų tautybių žmonės yra tokie pat Lietuvos piliečiai, kaip ir lietuviai. Jie naudojasi visomis tomis pačiomis teisėmis, kurias perima iš savo tėvų ar įgyja natūralizacijos keliu, tai yra savo valia, gyvendami Lietuvoje, įvykdę tam tikras sąlygas ir asmeniniu prašymu...

Pilietis yra valstybės šeimininkas. Tėvonijos šeimininkas – tėvūnas (monarchas), jos gyventojai – šeimynykščiai (taip pat tarnai ir vergai), kurie tik vykdo valdovo nurodymus, jaučia prieraišumą. O piliečiai nustato savo valdymo formas, valdžios struktūras. Toliau analizuodami Lietuvos istoriją...

Pilietybė yra politinė kategorija, teikianti žmogui ne tik tam tikras teises, bet ir tam tikras pareigas. Pilietybė susijusi su valstybe. Be to, ji – ir istorinė kategorija. Ne visais laikais pilietybė buvo vienodai suvokiama. Antikos graikui (helenui) pilietybė asocijavosi su miestu (poliumi)...

Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir teigiama, kad pavojaus atveju tėvynės gynimas – šventa kiekvieno piliečio pareiga. Pilietis privalo priešintis įsibrovėliams į savo kraštą, nelaukdamas viršesniųjų nurodymų, tačiau daug kas priklauso nuo žmogaus vidinio apsisprendimo. Neretai žmogus...

Tėvynė ir valstybė Kiekvienas žmogus gimsta tam tikroje vietoje. Ta vieta vadinama tėviške (gimtoji vieta, gyvenamieji namai, toji vieta, kurioje gyveno žmogaus tėvai). Tėvynės sąvoka platesnė. Ji reiškia gimtąjį kraštą plačiąja to žodžio prasme. Tėviškė yra jos dalelė. Ji susijusi su...

Nuopuolių, ir ne tik, apstu ir Lietuvos istorijoje. Antai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki XV amžiaus valstybės reikalus tvarkė ir bendruomenininkai, jie savo padėtimi buvo artimi vėliau susiformavusiam bajorų luomui. Vadinasi, visi gyventojų sluoksniai vienaip ar kitaip dalyvavo...

Įvadinės pastabos Žmogus negali gyventi be namų – geresnių ar blogesnių. Tėvynė – tai žmogaus namai plačiąja to žodžio prasme. Ji susijusi su žmogaus šeima. Iš tėvų žmogus išmoksta kalbėti, susipažįsta su papročiais. Nuo tėvų priklauso žmogaus tautybė. Tėvynę turi kiekvienas žmogus. Visi...

Santrauka. Straipsnyje aiškinamos sąvokų „tėviškė“, „tėvynė“, „tauta“, „tėvonija“, „valstybė“ ir „pilietybė“ reikšmės, analizuojami jų tarpusavio ryšiai, skirtumai bei objektyvusis turinys, su jomis susiję politiniai ir psichologiniai aspektai. Apžvelgiama istorinė pilietybės ir pilietiškumo...

Towards the Origins of Lithuanian Existentialism Summary. The article constitutes an overview of the works by Juozas Girnius, the founder of Lithuanian existentialist philosophy, published in the pre-emigration period. Girnius described the sources of existentialism, pointed out the essential...

Literatūra Girnius, Juozas, „Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai“ | Lietuvių katalikų Mokslų akademijos Suvažiavimo darbai, Kaunas, 1940, t. 3. Girnius, Juozas, „Egzistencialinė filosofija ir ateities filosofavimo rūpesčiai“, Židinys, 1939, nr. S-6, p. 645–670. Girnius...

XX amžiaus pirmojoje pusėje įvairios scientistinės kryptys propagavo mokslo ir technikos kultą, kaip panacėją nuo visų socialinių ir dvasinių negandų. Su šiuo požiūriu nesutiko modernistinė filosofija, taip pat ir egzistencializmas. Girnius apžvelgia civilizacijos poveikį žmogui: Ši koncepcija...

Žmogaus elgesys ir jo veiklos motyvai tampa svarbiausiu Girniaus apmąstymų objektu. Žmogus neturi ir negali likti abejingas blogiui. „Likdamas aklas bei kurčias savo artimųjų vargams, aš kaip tik liudyčiau savo beširdiškumą ir savo dvasinę netobulybę, nes nėra tobulumo be meilės“Juozas Girnius...

Girniaus nuomone, žmogus visais laikais ilgėjosi taikos, nes „karas yra žmogiškosios baigtinybės apraiška“Juozas Girnius, „Tragiškoji karo didybė“, p. 633.. Tuo pat metu mąstytojas nepritarė ir pacifizmui, kuris objektyviai skatina nesipriešinti blogiui: kiekvieno žmogaus, tautos teisė ginti...

Žmogus atsiskleidžia ribinėje situacijoje: jis visada esti situacijose ir nuolat priverstas rinktis. Gyvenimas yra komplikuotas. Pasak Girniaus, žmogaus egzistencijos prasmė ir esmė yra ta, kad jis privalo laviruoti tarp alternatyvų. Mąstytoją įtakoja gyvenimo realijos: Europa dar nebuvo...

Girnius įsitikinęs, kad kultūros plėtotė negalima be filosofijos – filosofas spontaniškai žadina žmogaus mąstymą, stimuliuoja jį. Girnius stengiasi išryškinti įvairius žmogiškosios būties aspektus. Svarbiausias egzistencializmo bruožas – skverbimasis į žmogaus vidų, sakyčiau, žmogaus...

Girnius kritiškai vertina Heideggerio dorovės sampratą, jo teiginį, kad dorovinės normos esančios laikinos, mėgina suvokti šios koncepcijos atsiradimo objektyvias priežastis. „Heideggerio egzistencialistinė etika yra mūsų gyvenamojo laiko depresyvinės psichologijos išraiška“Ten pat, p. 176., –...

Savo pirmame darbe Girnius apžvelgė egzistencialistinės filosofijos ištakas, ieškojo jų XIX amžiuje. Tuo aspektu jis aptarė Søreno Kierkegaardo kūrybą, „gyvenimo filosofiją“ (Friedrichą Nietzsche’ę, Wilhelmą Dilthey’ų, Henri Bergsoną, Georgą Simmelį) bei fenomenologiją (Edmundą Husserlį, Maxą...