Radiniai

  1. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Vokietijoje 1914–1939 m. paskelbtų tekstų Didžiojo karo Rytprūsiuose prisiminimų tematika kiekybinės imtys: statistinis pjūvis Sąlyginiais skaičiavimais, 1914–1939 m. laikotarpiu Vokietijoje buvo paskelbta ne mažiau kaip 453 atsiminimų tekstai, susiję arba specialiai skirti asmeninėms bei...
  2. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Metodologinė tyrimo prieiga grindžiama teorine nuostata, kad Didžiojo karo Rytprūsiuose refleksijos karo ir tarpukario laikotarpiais Vokietijoje išleistuose atskiruose leidiniuose bei straipsniuose, pateiktuose periodinėje spaudoje, formavosi kaip diskursyviniai konstruktai. Juose esminis...
  3. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Tyrime remtasi Fritzo Gausės 1931 m. parengtos knygos Rusai Rytų Prūsijoje 1914–1915 m. bibliografinio priedoŽr. Fritz Gause, Die Russen in Ostpreußen 1914/1915: im Auftrage des Landeshauptmanns der Provinz Ostpreußen bearbeitet von Fritz Gause, S. 372–413., apimančio 1914–1929 m. laikotarpį, ir...
  4. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Šiame tyrime, remiantis statistine bibliografinių duomenų analize bei taikant turinio analizės (angl. content analysis) ir struktūralistinės naratologijos metodus, siekiama nustatyti 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir ištirti jų...
  5. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Įvadas 1914–1915 m. nemaža dalis Rytų Prūsijos gyventojų tiesiogiai susidūrė su karo tikrove ir išgyveno „Rusijos invazijos“ sunkumus. Kita dalis, nors tiesiogiai nepatyrė akistatos su Rusijos kariuomene, tapo karo pabėgėliais ir „namų fronto“ (vok. Heimatfront) atrama Rytprūsiuose kovojusiems...
  6. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Turinys Įvadas3Vokietijoje 1914–1939 m. paskelbtų tekstų Didžiojo karo Rytprūsiuose prisiminimų tematika kiekybinės imtys: statistinis pjūvis7Vokietijoje 1914–1939 m. publikuotų prisiminimų Didžiojo karo Rytprūsiuose tematika turinio kaitos tendencijos16Išvados44Šaltiniai ir literatūra46The...
  7. Hektoras Vitkus

    Studija 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytprūsiuose publikavimo dinamika ir turinys

    Santrauka. Šiuo tyrimu, remiantis statistine bibliografinių duomenų analize bei taikant turinio analizės (angl. content analysis) ir struktūralistinės naratologijos metodus, siekiama nustatyti 1914–1939 m. Vokietijoje paskelbtų atsiminimų apie Didįjį karą Rytų Prūsijoje publikavimo dinamiką ir...
  8. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Lithuanian Šauliai, Latvian Aizsargi and Estonian Kaitseliit Face-to-face with the Holocaust: A Comparative Analysis Summary. This study aims at a comparative analysis of the tendencies of involvement of part of the members of the former interbellum period organizations, the Lithuanian...
  9. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Šaltiniai 1941 06 25 Tautinės milicijos raportas Kauno miesto Apsaugos viršininkui. LCVA, f. R-1444, ap. 1, b. 9, l. 41. 1941 06 28 Nevarėnų Aktyvistų štabo vado raportas Telšių apskrities karo komendantui. LCVA, f. R-739, ap. 1, b. 10, l. 6. 1941 07 14 Lietuvių aktyvistų fronto Šiaulių štabo...
  10. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Apibrėžiant socialinius aspektus pabrėžtina, kad pirmaisiais Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo mėnesiais dalis buvusių LŠS, LA ir EK organizacijų narių iš esmės buvo vienintelė organizacinius tinklus, fizinius „išteklius“ bei ideologinę motyvaciją išlaikiusi jėga (tai rodė ginkluotas...
  11. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Išvados Atlikta lyginamoji dalies buvusių tarpukario LŠS, LA ir EK narių dalyvavimo pirmosiose („Žydų klausimo teritorinio sprendimo“ stadijos) masinėse žydų žudynėse nacių okupuotose Baltijos šalyse tendencijų analizė leidžia konstatuoti, kad minėtų grupių vaidmuo nusikalstamose veikose žydų...
  12. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Istoriografijos duomenimis, analogiškus „žydų kaltės nustatymo procesus“ 1941 m. birželio–rugsėjo mėn. organizavo ir Omakaitse tarnybos struktūros, nors, pasak A. Weisso-Wendt’o, „tokiuose teismuose pagrindinis kaltinimas suimtiesiems buvo tai, kad jie buvo žydai“Anton Weiss-Wendt, Murder...
  13. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Apibūdintos ypatybės leidžia teigti, kad nedemonstruodami palankumo rasinio (antropologinio-biologinio) antisemitizmo tendencijoms buvę šauliai, aizsargai ir kaitseliitai išsiskyrė kaip ypač radikaliai antisovietiškai orientuotos grupės. Taigi „žydų-bolševikų“ ideologema šauliams, aizsargams ir...
  14. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Analogiškomis nuostatomis žydų tautinės grupės atžvilgiu pasižymėjo ir EK organizacijos pažiūros. Tarpukariu Estijoje pasireiškusios politinės ir ekonominės problemos sąlygojo, kad didžioji kaitseliitų dalis solidarizavosi su žydų „politinio ribojimo“ bei socialinio-ekonominio antisemitizmo...
  15. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Pastebimų simpatijų nacionalsocializmo atžvilgiu ir jo ideologijai nedemonstravo ir Latvijos aizsargai. Šioje organizacijoje antivokiškos nuotaikos ypač sustiprėjo po 1934 m. valstybinio perversmo įsigalėjus Karlio Ulmanio režimui, kuris nepuoselėjo pasitikėjimo Latvijos vokiečiaisŽr. Ilgvars...
  16. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Šauliai jautė grėsmę ne tik dėl nacionalsocialistinio režimo projektuojamos „Rytų politikos“, bet ir dėl kontroversiškų rasinės doktrinos taikymo lietuvių tautos atžvilgiu galimybių. Tokie nuogąstavimai ne kartą buvo išsakomi LŠS spaudoje bei bendraujant tarpusavyje ne tik 1934–1935 m., bet ir...
  17. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Aptarti probleminiai aspektai skatina skirti dėmesį antisemitizmo, kaip galimo dalies buvusių šaulių, aizsargų ir kaitseliitų motyvo dalyvauti prieš žydus nukreiptose veikose, klausimui. Istoriografijos bei empirinių šaltinių analizė leidžia teigti, kad tarpukariu LŠS, LA ir EK organizacijų...
  18. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    1941 m. liepos mėn. ši versija pasipildė teiginiais, kad NKGB ir NKVD birželio 24–26 d. įvykdytos politinių kalinių žudynės Telšiuose (Rainiuose), Kaune (Pravieniškių lageryje, čia kaliniai sušaudyti kartu su lietuviais sargybiniais ir prižiūrėtojais), Vilniuje, Panevėžyje ir daugelyje kitų...
  19. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Pagrindinis aptartų ideologinių nuostatų praktinės realizacijos veiksnys buvo pirmosiomis Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prasidėjęs ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas. Jo metu dalies buvusių LŠS, LA ir EK narių pagrindu susiformavusių...
  20. Hektoras Vitkus

    Studija Lietuvos „šauliai“, Latvijos „aizsargai“ ir Estijos „kaitseliitai“ Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė

    Panašiomis tendencijomis pasižymėjo ir aizsargų, gausiai dalyvavusių antisovietiniame ginkluotame pasipriešinime Latvijoje, nuostatos. A. Ezergailio ir Didzio Bērziņšo duomenimis, pirmosiomis Trečiojo Reicho ir Sovietų Sąjungos karo dienomis Liepojoje, Daugpilyje, Jelgavoje, Rygoje bei kitose...
Grįžti
Viršutinė Apatinė